Vyriausybės sprendimas perduoti Vilniaus miestui naudoti žemės sklypą Pilaitės mikrorajone, į kurį gyventojai pretenduoja atkurti nuosavybę, neprieštarauja Konstitucijai. Tai vakar konstatavo Konstitucinis Teismas (KT).

KT ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad 1999 m. liepą priimtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo, teisinės valstybės principams ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymui.

Prašymą KT pateikęs Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad kai piliečiai 1991–1993 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į 8,2 ha žemės sklypą Pilaitėje atkūrimo, jis nebuvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei. Tai padaryta vėliau, priėmus ginčijamą Vyriausybės nutarimą.

Anot Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, kad žemė, į kurią pretenduoja ieškinį pateikę gyventojai, yra naudojama visuomenės poreikiams ar "kitaip yra apsunkinta". Anot teismo, kai Vyriausybė žemę paskyrė Vilniaus miestui, galėjo būti nepagrįstai apribota galimybė atkurti piliečių teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

KT konstatavo, kad Pilaitėje esantis 120 ha žemės sklypas, į kurio dalį siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, Vilniaus miesto reikmėms naudoti – Sudervėlės gyvenamajam rajonui statyti – buvo suteiktas dar 1988 m., o 1996-ųjų balandį jį priskyrus Vilniaus miesto teritorijai, buvo tik įteisinta faktinė užstatyta ir suplanuota užstatyti Vilniaus rajone buvusi miesto teritorija.

Upytės kaime, Pilaitės mikrorajone, esantis 8,2 ha sklypas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perduotame naudotis 120 ha sklype miesto parkui įrengti išsaugant esamus 74,49 ha valstybinės reikšmės rekreacinius miškus.