Vis daugiau žmonių suserga salmonelioze, vadinama nešvarių rankų liga. Tačiau ar vien vartotojų nevalyvumas dėl to kaltas?
Kilo trys protrūkiai
Per dvi liepos savaites Kauno apskrityje kilo trys salmoneliozės protrūkiai. Prienų rajone susirgo 38 dviejų pobūvių dalyviai, kuriems vaišes ruošė ta pati įmonė. Iš Jonavos rajone esančio Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko dėl žarnyno sutrikimų į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę pateko 18 privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Prieš kelias dienas dėl salmoneliozės požymių į gydytojus kreipėsi keturi sąskrydžio dalyviai, maitinęsi vienoje Raseinių rajono kaimo turizmo sodyboje.
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastaruoju metu vis daugiau žmonių serga šia infekcine žarnyno liga. Ji plinta per maistą, ypač vištieną ir kiaušinius.
Pavojai slypi visur
„Džiaugiuosi, kad Kaune protrūkių nėra. Vadinasi, išmokome asmens higienos, be to, sustiprinome kontrolę", - išties linksmai kalbėjo Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, miesto valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Kliučinskas.
O kodėl daugėja sergančiųjų visoje Lietuvoje? Prasta asmens higiena, kai salmonelės plinta nuo užterštų produktų, yra antrinė priežastis. Kodėl užteršti patys produktai? „Vištiena visais laikais buvo padidintos rizikos produktas", - taip į šį klausimą atsakė R.Kliučinskas.
Dėl to kalti bakterijų nešiotojai, kuriuos reikėtų išskirti iš kitų. Tačiau nustatyti, ar gyva višta turi salmonelių, turbūt neįmanoma. Pas mus tikrinama tik skerdiena. Radus užkrėstą, ji utilizuojama. Mėsa gali būti užkrėsta ją netinkamai transportuojant ir saugant. „Kiekvieną savaitę į mūsų šalį įvežama apie pusantro šimto tonų paukštienos", - pabrėžė R.Kliučinskas. - Kuo ilgesnis kelias, tuo daugiau pavojų.
Kas gali paneigti?
Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėja veterinarijos inspektorė Laima Jakaitienė nepaneigė, kad salmoneliozės užkrato gali būti ir pašaruose gyvuliams bei vištoms, kuriems gaminti panaudojami žmonių maistui netinkami produktai. Jie perdirbami į kaulų miltus. „Gamintojai yra atsakingi už pašarų kokybę, jie griežtai kontroliuojami", - tikino L.Jakaitienė.
Jos kolegė maisto produktų inspektorė Virginija Grigaravičiūtė atkreipė dėmesį, kad gamintojai ieško kuo pigesnių produktų, kurie būna prastesnės kokybės. Kaimo turizmo sodybose vasarą vyksta daug įvairių pobūvių. Virtuvės sodybose yra mažos, ne visose yra tinkamos sąlygos dideliam kiekiui patiekalų pagaminti, šiam darbui kviečiami atsitiktiniai žmonės.
„Didžiausia nelaimė, kai veterinarai bando suversti kaltę gyventojams", - tokia Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus Gintauto Kligio nuomonė. Jo įsitikinimu, būtina stiprinti budrumą visose grandyse, pradedant nuo pašarų gamintojų, gyvulių augintojų iki kiekvieno vartotojo.
Norint nesusirgti, būtina
Žalią mėsą pirkinių krepšelyje ir šaldytuve laikyti taip, kad ji nesiliestų su kitais maisto produktais.
Sušaldytą vištieną, kitokią mėsą atitirpinti šaldytuve. Prieš gaminant nuplauti mėsą.
Kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu (geriausiai su indų plovikliu) virtuvės įrankius bei nusiplauti rankas po žalios mėsos, vištienos dorojimo. Gerai išvirti, iškepti vištieną, kitą mėsą, prieš vartojant įsitikinti, kad nesiskiria rausvas skystis.
Neragauti žalios mėsos, faršo, žalių kiaušinių ir patiekalų su jais, nepasterizuoto ar nevirinto pieno; kiaušinius laikyti šaldytuve, maistui vartoti nuplautus, tik šviežius, virti ar kepti tiek, kad trynys nebūtų skystas ar minkštas.
Prieš ir po maisto gaminimo, prieš valgį, pasinaudojus tualetu plauti rankas su muilu.
Jei užsikrėtėme
Ligos požymiai - viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai. Jie pasireiškia pirmąją parą, vėliausiai - per tris paras nuo užsikrėtimo. Sergama 4-7 dienas, galima pasveikti be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju, negydoma liga gali baigtis žmogaus mirtimi. Sunkiau serga kūdikiai, pagyvenę žmonės.
Naujausi komentarai