- Toma Vidugirytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje per daug paminklų ar per mažai? Kurie vertingesni (ir menine verte, ir kitomis)? "Paminklus tikrai labai gerai vertinu ir nereikia būti provincialams ar žiūrėti tik per tautinę prizmę", – išėjęs pasivaikščioti po sostinę su "Vilniaus dienos" žurnalistais sakė legendinės grupės "Antis" lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas.
– Kokios jums, vilniečiui ir architektui, mėgstamiausios ir įdomiausios sostinės lankytinos vietos ar paminklai?
– Aš labiausiai nerimauju dėl Vilniaus aukštutinės pilies ir domiuosi, kas bus daroma toliau. Su grupe architektų esame parengę pilies atkūrimo projektą ir vizualizacijas, kaip tai atrodytų realiame laike. Jas paskelbėme ir viešai "YouTube" kanale. O vienu sėkmingiausių senamiesčio projektų laikyčiau Valdovų rūmų atstatymą. Jų atkūrimo sėkmė yra akivaizdi. Juos lanko ir Vilniaus svečiai, ir patys vilniečiai bei visos Lietuvos moksleiviai, tad Vilnius gauna labai didelę naudą. Manyčiau, tai pagrindinės Vilniaus vietos.
K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.
– 2018 m. pačioje Vilniaus širdyje buvo baigtas dar vienas didelis ir ilgai trukęs projektas – Lukiškių aikštės rekonstrukcija. Kaip vertinate šį atsinaujinimą? Seniau ji buvo uždaresnė. Dabar buvo siekis ją padaryti atviresnę, šeimos vieta.
– Vertinu teigiamai ir manau, kad vilniečius tai turėtų tenkinti. Dabar aikštė sutvarkyta tvarkingai, apželdinimo darbai geri, viskas yra padaryta gana stropiai. Dėl šios aikštės neturėtume jausti jokios gėdos. Yra ir Vytis – ant stiebo kabo istorinė vėliava, ko nori dalis vilniečių. Geras ir suplanavimas, ko nori kita dalis vilniečių. Toks kompromisas. Visgi šios aikštės likimas, jos gyvenimas ir veikimas, paaiškės po keleto metų, kai miestiečiai įsisavins naujas aikštės galimybes, joje atsiras naujos šventės, renginiai ir tradicijos. Tas planuojamas paminklas – kalnelis / bunkeris... Aš nemanau, kad šį projektą reikėtų realizuoti. Kai nėra šimtaprocentinio ir aiškaus susitarimo dėl to paminklo ir juo nepatenkinti patys tremtiniai, nereikėtų rizikuoti. Manau, kad laikas parodys, kas geriausia, ir nėra kur skubėti.
– Vilnius turi nemažai paminklų žinomiems Lietuvos žmonėms (naujausias jų – ne taip seniai atidengtas paminklas Jonui Basanavičiui). Bet turime ir keletą išskirtinių paminklų, pavyzdžiui, Frankui Zappai ir "The Beatles" lyderiui Johnui Lennonui. Kurie jums artimesni?
– Paminklas J.Basanavičiui yra puikus darbas. Man patinka ir tai, kad ten panaikinta automobilių aikštelė. Iš tikrųjų paminklas papuošė senamiestį, o vieta tinkama ir istoriškai, ir erdviškai.
O F.Zappos ir J.Lennono paminklai – daugiau kosmopolitinė Vilniaus pusė. Yra daug žmonių, kuriems, kaip ir man, patinka F.Zappa. J.Lennonas mano gyvenime taip pat suvaidino didelį vaidmenį. Kai buvau vaikas, tai formavo mano pasaulėžiūrą. Kad tapau rokeriu ir grojau su grupe "Antis", tai irgi yra didelis J.Lennono nuopelnas.
Kai nėra šimtaprocentinio ir aiškaus susitarimo dėl šio paminklo, nereikėtų rizikuoti.
Šiuos paminklus tikrai labai gerai vertinu ir nereikia būti provincialams ar žiūrėti tik per tautinę prizmę. Turistai labai vertina, kad mes turime šiuos paminklus. Vertina, jog mes – lietuviai, esame tokios plačios žiūros žmonės ir suprantame, jog lygiai taip pat gyvename ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio gyvenimą, išpažįstame ne tik savo nacionalines, bet ir tarptautines kultūrines vertybes. Man, kaip asmenybei ir muzikantui, šie atlikėjai buvo svarbūs. Dalyvavau ir vieno, ir kito paminklo atidengime. Atvažiavus svečiams, nuvedu ir parodau. Tiesą pasakius, žmonės nustemba, kad turime paminklus tokiems alternatyvios roko kultūros artistams. Tai yra įdomu.
– Ar turėtų būti daugiau tokių paminklų?
– Paminklai nebūtinai turi būti senoviniai, ne vien tik skirti atminti istorines datas ar asmenybes. Tai gali būti ir gražūs mažosios architektūros, dizaino dalykai, kurie puošia miestą ir yra tiesiog patogūs. Pavyzdžiui, viešojoje zonoje prie Antakalnio terasų yra pastatyti suoliukai – septynių skulptorių darbai. Jie puošia miestą ir suteikia tam tikrą estetinę vertę.
– Ką manote apie tai, kad mūsų statomi paminklai daugiau yra siejami su liūdnais istoriniais įvykiais ir tokiomis pat emocijomis?
– Paminklas, jo kilmė – paties žodžio ir reiškinio – yra susiję su atminimo antkapiu. Jis visų pirma asocijuojasi su kapinėmis – paminklais žmogui pagerbti, ir tik po to jis iškeliavo į miesto aikštes. Tačiau tai yra ir požiūrio dalykas. Kai kas įsivaizduoja, kad Sausio 13-oji yra liūdna šventė. Man ji nėra liūdna. Tai lietuvių pergalės diena, kai mes atsilaikėme prieš žiaurią agresiją. Žinoma, tai buvo kova, mūšis. Mūšyje žūsta žmonės, yra ir sužeistų, bet mes tą kovą laimėjome ir tai yra svarbiausia. Žmonės gali skirtingai traktuoti paminklą, pačią šventę ar pačią datą.
– Ką visada stengiatės parodyti svečiams?
– Pirminis maršrutas yra po Vilniaus senamiestį. Visada parodau Vilniaus universiteto kiemus, nes tikrai galime didžiuotis savo universitetu. Taip pat parodau prezidentūrą, S.Daukanto aikštę. Ten viskas šalia. Dažniausiai parodau ir dalį Naujamiesčio. Dar Gedimino prospektas yra ta vieta, kur daug įvairovės. Žmones, ir užsieniečius, traukia didelė istorinė stilių įvairovė, kurią turi Vilnius. Turime baroko bažnyčias ir gotikinius pastatus. Tikrai Vilniuje yra daug architektūrinės įvairovės ir tuo jis yra labai turtingas miestas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokyklų vadovai skundžiasi: remontams trūksta pinigų
Moksleiviams išėjus atostogų, mokyklose vasarą tradiciškai šeimininkauja statybininkai. Nors kai kurių statybos medžiagų tiekimas vėluoja, žadama, kad Rugsėjo 1-ajai darbai bus baigti. Mokyklų vadovai skundžiasi tik dėl vieno &...
-
Vilniuje baltarusių opozicija aptars situaciją šalyje ir savo veiksmus12
Pirmadienį Vilniuje prasideda baltarusių opozicijos rengiama konferencija „Naujoji Baltarusija“, skirta apžvelgti situaciją šalyje ir suderinti veiksmus. ...
-
Sostinę skalavo liūtis: kai kurios gatvės virto upėmis6
Šeštadienį popiet lietus skandino Vilnių, užtvindė kelias gatves. Dėl nespėjančio į kanalizaciją subėgti vandens ne vienoje atkarpoje susidarė didžiulės balos. ...
-
Atnaujinant skrydžių oro balionais tvarką, baiminamasi: Vilniuje gali žlugti oreivystė?1
Valstybės valdomai skrydžių valdymo bendrovei „Oro navigacija“ rengiantis atnaujinti skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, oreiviai kritikuoja pakeitimus ir baiminasi oreivystės sostinėje žlugimo. ...
-
Sostinės ugdymo įstaigose keisis vaikų maitinimo įkainiai: didės kaina3
Infliacija ir siekis užtikrinti sveiką mitybą ugdymo įstaigose lėmė vaikų maitinimo įkainių ugdymo įstaigose pasikeitimus. ...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ iš Vilniaus stoties rajono į Vaidotus ketina iškelti remonto depą2
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) penktadienį pranešė iš Vilniaus stoties rajono į Vaidotus ketinantys iškelti lokomotyvų remonto depą. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos vadovu paskirtas R. Vitkūnas
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) direktoriaus pareigas šią savaitę pradėjo eiti technologijos mokslų daktaras Rolandas Vitkūnas. ...
-
Ant Tauro kalno Vilniuje archeologai rado karstą su paauksuotu kardu8
Šalia Santuokų rūmų Vilniuje, tyrinėdami buvusias liuteronų kapines, archeologai cinkuotame karste aptiko paauksuotą carinės Rusijos XIX vidurio jūrų karo laivyno karininko kardą, tačiau palaikų jame nebuvo, ketvirtadienį pranešė te...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydėtas rašytojas L. Jakimavičius
Ketvirtadienį į amžinojo poilsio vietą išlydėtas rašytojas Liudvikas Jakimavičius. ...
-
Ligonių kasos kompensuos brangų tomografijos tyrimą3
Ligonių kasos kompensuos pozitronų emisijos tomografijos tyrimą (PET/KT), kai naudojamas radioaktyvusis galis. ...