Vilniuje atidarytas J. Jablonskio skveras

Vieta skverui netoli sostinės savivaldybės, tarp Lvovo, Kalvarijų gatvių ir Konstitucijos prospekto pasirinkta ne atsitiktinai – J. Jablonskis 1904 – 1906 metais gyveno netoliese buvusiame name Kalvarijų gatvėje.

Renginyje dalyvavęs J. Jablonskio anūkas profesorius Vytautas Landsbergis priminė visiems, kad kalbininkas gyveno netoliese ir pasidalijo šeimos prisiminimais.

„Čia yra vietos, kuriomis jis vaikščiojo ir jo vaikai čia lakstydavo. Vienas iš jų, mano tėvas Vytautas, draugavo su J. Jablonskio sūnumi. Aplink juos lakstydavo ir mergytės, viena iš jų – Ona Jablonskytė, kuri vėliau ištekėjo už mano tėvo Vytauto.  O J. Jablonskio sūnus nusižiūrėjo Sofiją Landsbergytę. Taip šios dvi šeimos tapo ypatingai artimos“, – sakė V. Landsbergis.

Anot jo, J. Jablonskis buvo „didis kalbininkas, mokslininkas ir darbininkas“, visą gyvenimą pašventęs lietuvių kalbai, jos švarinimui, kad ji būtų tinkama „ir mokslui, ir poezijai, ir politikai“.

„Tokia kalba buvo būtina moderniai šiuolaikinei tautai ir Jablonskiui, tai buvo gyvenimo pašaukimas. Mes ir dabar rašome Jablonskio kalba. Jablonskiui atitenka svarbus istorinis vaidmuo – ne tik mokslininko ar kalbininko, bet ir tautos kūrėjo, nes be kalbos mes nežinia, kas būtume,“ – sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas.

Ceremonijoje antradienį Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas įvertino J. Jablonskio indėlį jam siekiant, kad lietuvių kalba būtų vienijanti.

„Kalba apibrėžia, kas esame, kuo norime tapti, kur augti ir kaip save „užprogramuoti“ XXI  amžiuje, ji  yra tautos savastis.  Džiaugdamasis gražia ir prasminga proga, linkiu, kad šis skveras ir J. Jablonskis mums šią  žinią nuolat primintų“, – savivaldybės pranešime cituojamas V. Mitalas.

J. Jablonskis (1860–1930) buvo pirmasis literatūrinę lietuvių kalbą norminęs kalbininkas. Jo veikla itin reikšminga literatūroje pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. J. Jablonskis parašė keletą knygų, kuriose nagrinėjamos lietuvių kalbos gramatikos taisyklės, redagavo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų lietuvių rašytojų tekstus, sukūrė daugybę prigijusių lietuvių kalbos naujadarų, matematinių terminų: savaitės dienų pavadinimus, terminus „kablelis“, „šauktukas“, „daugyba“, „dalyba“.