Vilniaus valdžia sugalvojo sutaupyti: už stadiono statybą sumokės per metus

  • Teksto dydis:

Vilniaus savivaldybė su Nacionalinio stadiono koncesijos konkurso laimėtoja koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ už 79 mln. eurų vertės (be PVM) statybos darbus planuoja atsiskaityti per vienerius metus nuo stadiono veiklos pradžios, o vėliau bendrovei būtų mokama už komplekso valdymo paslaugas, BNS patvirtino savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Jis pripažįsta, jog suderėtas mokėjimų grafikas neatitinka koncesijos apibrėžimo, tačiau esą toks modelis pasirinktas taupant.

„Kapitalo investicijos atlyginamos per metus nuo komplekso sukūrimo ir operavimo paleidimo. Tai reiškia, kad jis (koncesininkas – BNS) turi pastatyti, priduoti savivaldybei objektą ir pradėti jame teikti paslaugas. Tuomet mes susimokame už tas kapitalo investicijas apie 79 mln. eurų“, – BNS sakė P. Poderskis.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad valstybei apsisprendus dalyvauti Nacionalinio stadiono projekte, turi būti suvaldyta galima Europos Sąjungos paramos praradimo rizika. Ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė pripažįsta, kad sutartyje numatytas  trumpas atsiskaitymo terminas didins rizikas viešajam sektoriui.

Lietuvai skirtą ES paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), taip pat dalyvaujanti ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės projektuose, Nacionalinio stadiono projekto planuojamos sutarties BNS nekomentavo.

Vilniaus savivaldybės taryba šiuo metu svarsto koncesijos sutarties su „Axis industries“ projektą. Galutinio sprendimo tikimasi šį trečiadienį.

Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

P. Poderskis: rinkomės pigesnį variantą

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl būtent tokio mokėjimo grafiko su konkurso laimėtoja „Axis industries“ sutarta derybų metu. Jo teigimu, su koncesininku atsiskaitant per vienerius metus, o ne 22 metus mokant koncesijos mokestį, bus pigiau.

„Kadangi pinigai šiuo metu gana nebrangūs ir mes jų turime, galime susimokėti visą sumą iš karto. Mums svarbiausia eliminuoti statybų riziką, kurią visuomet prisiimdavo savivaldybė: pinigų nebelieka, valdžia pasikeičia ir turim griaučius. Dabar mes šią riziką perkeliame ant koncesininko“, – BNS aiškino P. Poderskis.

Pinigų nebelieka, valdžia pasikeičia ir turim griaučius. Dabar mes šią riziką perkeliame ant koncesininko.

„Tas modelis galėtų iš esmės būti kitoks, bet tai kainuotų brangiau, nes pinigai irgi kainuoja“, – pridūrė jis.

P. Poderskis pabrėžė, kad „Axis industries“ derybų metu siekė, jog bendrovei būtų mokama jau statybų metu, tačiau savivaldybė su tuo nesutiko.

„Tada tikrai būtų nebe koncesija, ir su tuo mes griežtai nesutikome, ir pasiekėme, kad atsiskaitymas būtų per metus. Jie su tuo sutiko ir prisiėmė tą 90 mln. eurų riziką, kad jie investuos tiek į projektą ir tik po to tikėsis investicijas atgauti. Manau, kad šitas suderėtas rezultatas yra geras miestui“, – tvirtino administracijos direktorius.

Jis pripažįsta, jog toks atsiskaitymo modelis neatitinka koncesijos apibrėžimo, tačiau aiškina, kad gautus 33,36 mln. eurų ES paramos savivaldybė turi sumokėti rangovui iškart.

„Projektas yra sudėtingas ir tai nėra gryna koncesija. Tačiau mes turime ES pinigus, kuriuos turime sumokėti koncesininkui iki to laiko bet kuriuo atveju. Jeigu mes prašysime koncesininko kapitalo investicijas išdėstyti per laiką, jis pridės palūkanas. Mes už tinkamai sukurtą objektą visus pinigus sumokame iš karto ir eliminavę statybų riziką gauname kompleksą į savo balansą“, – aiškino P. Poderskis.

Klausiamas, ar tokiu atveju nevertėjo skelbti rangos konkurso, P. Poderskis tvirtino, jog būtent dėl tokio modelio projektas iki šiol buvo neįgyvendintas. Administracijos direktorius teigė manantis, jog konkurencijos koncesijos konkurse pakako.

„Skelbti projektavimo ir rangos konkursus, taip, buvo galima. Tačiau jau porą kartų buvo bandyta ir nepavyko. Matyt, reikia ieškoti kitų būdų. Konkurencija konkurse buvo pakankama, nes ne pasiūlymų skaičius, o galutinio pasiūlymo kokybė lemia konkurenciją. Tai, kas suderėta, yra kokybiška, atitinka specifikaciją ir yra įgyvendinama“, – sakė P. Poderskis.

Jo teigimu, jei „Axis industries“ nebaigtų statyti komplekso, savivaldybė jai nemokės už atliktus darbus, o sutartyje už tai numatoma ir 10 mln. eurų bauda.

„Mes mokėsime tik tada, kai bus pastatyta, priduota ir veiks. Jeigu nebaigs statyti, koncesininkas gaus 10 mln. eurų baudą ir jam nebus mokama už iki tol atliktus darbus. Tai bendrovei, kad ir kokia ji didelė bebūtų, labai skausminga“, – tvirtino P. Poderskis.

Sutarties riziką prisiima viešasis sektorius

Pasak ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorės, planuojamoje Nacionalinio stadiono koncesijos sutartyje numatytas sąlyginai trumpas atsiskaitymo terminas turės įtakos šalies fiskaliniams rodikliams.

„Pagal Eurostato valstybės skolos ir deficito vadovą, tokių sutarčių riziką prisiima viešas sektorius, ir tai turės įtakos savivaldybės ir valstybės fiskaliniams rodikliams – deficitui ir skolai, jie būtų padidinti kapitalo investicijų suma“, – BNS sakė A. Vičkačkienė.

Pasak jos, tiek nusprendus projektą įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tiek pasirinkus tradicinį statybos rangos konkursą, visų rizikų išvengti nepavyktų.

„PPP sutarčių esmė ir yra, kad vienu pirkimu iš privataus sektoriaus nusiperkama daug paslaugų. Taip, tai kažkiek sumažina konkurenciją, tačiau valdžios subjektai, nusprendę pasirinkti tokią sutartį, taip pat turi savo argumentų (...) Pasirinkus tradicinę rangą ir norint infrastruktūrą sukurti per dvejus–trejus metus, reikia užsitikrinti finansavimą. Visi žinome apie dešimtmečiais nesibaigiančias statybas, kai vienais metais numačius finansavimą, kitiems metams pinigų nebelieka“, – aiškino A. Vičkačkienė.

Pasak jos, viešosios ir privačios partnerystės sutartys to leidžia išvengti, tačiau būtina įvertinti ir konkrečias sutarties sąlygas.

„Jei PPP sutartys yra gerai sudėliotos, jos nėra kažkoks blogis. Turime, pavyzdžiui, Vilniuje statomo policijos komisariato ir areštinės sutartį, kuri yra nebalansinė – privatus subjektas už savo investicijas stato infrastruktūrą ir prisiima didžiąją dalį rizikų, todėl ji neturės įtakos valstybės deficitui ir skolai. Nacionalinio stadiono sutartyje to nėra, šiuo atveju atsiskaitymas yra per trumpas“, – teigė A. Vičkačkienė.

„Tai nereiškia, kad tokia sutartis, kuri yra laikoma balansine, negali būti pasirašyta. Tai jau politiniai dalykai įsijungia. Tačiau mes, Finansų ministerija, konstatuojame faktą, kad tai yra balansinė sutartis“, – pridūrė ministerijos atstovė.

V. Šapoka: ES lėšų praradimo rizika turi būti suvaldyta

Pasak finansų ministro V. Šapokos, Nacionalinis stadionas yra vienas iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prižiūrimų ES lėšomis finansuojamų projektų, o pastaroji kol kas nėra pasiekusi numatytų ES lėšų įsisavinimo rodiklių.

„Finansų ministerija trečiadienį pristatys ES lėšų investicijų pažangos ataskaitą ir rekomendacijas, kaip suvaldyti rizikas, kad nebūtų prarastos ES investicijos. Kalbant apie VRM projektus, sprendimą dėl lėšų perskirstymo atskiriems projektams, įskaitant ir Nacionalinį stadioną, turės priimti vidaus reikalų ministras“, – BNS aiškino V. Šapoka.

BNS pirmadienį nepavyko gauti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno komentaro, ar ES parama Nacionalinio stadiono projektui bus skirta.

Praėjusią savaitę VRM komentare BNS pripažino, kad Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimo grafiko bei terminų kaita leidžia daryti prielaidą, kad jam numatyta ES parama gali būti prarasta.

„Šios rizikos įvertinimas ir jos valdymas yra Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė ir priklauso nuo savalaikių savivaldybės sprendimų", – BNS nurodė ministerija.

Vilniaus savivaldybės taryba šiuo metu svarsto koncesijos sutarties su „Axis industries“ projektą. Galutinio sprendimo tikimasi vasario 20-ąją.

Sostinės valdantieji teigia gavę signalų iš Vyriausybės, kad nespėjus pasirašyti sutarties vasarį, statybų koncesijos projektas gali prarasti per 30 mln. eurų europinio finansavimo, jis būtų išdalytas kitiems projektams.

Planuojama projekto vertė – 79,9 mln. eurų, koncesijos sutartis bus sudaryta 25 metams. Derybų skaidrumu abejojantys opoziciniai konservatoriai ragina neskubėti su sprendimu ir palaukti, kol dėl antro dalyvio pretenzijų pasisakys teismai ir visą procesą įvertins Seimo Antikorupcijos komisija.

Pagal projektą, stadionas būtų daugiafunkcio komplekso dalis. Jame dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Ach: "nespėjus pasirašyti sutarties vasarį, statybų koncesijos projektas gali prarasti per 30 mln. eurų europinio finansavimo, jis būtų išdalytas kitiems projektams" - tai GAL tokiu atveju kas ir Kauno stadionui teks?

Klausimas

Klausimas portretas
O tai galima keisti konkurso sąlygas kada tik patinka?

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
debilas arba lietuvos priešas kas moka pinigus iš anksto . debilai
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių