Vežėjas apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, o darbo vietos

Jeigu teismas nespėtų išnarplioti privačių Vilniaus vežėjų skundo, ir viešojo transporto reforma nuo liepos 1-osios startuotų tokia, kokia yra pristatoma, vežėjai tuomet prašys nuostolių atlyginimo.

Tai patvirtino Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. Jo teigimu, maršrutiniai taksi siekia ne išlikti kaip kultūros paveldas, bet nori toliau teisėtai dalyvauti rinkoje teikiant keleiviams paslaugas, kurie šias galėtų pasirinkti.

Važiuojančius per greitai pakeis „greitaisiais“

Skelbiama, kad greitųjų autobusų maršrutai pakeis naikinamus maršrutinių taksi maršrutus šiomis kryptimis: Stotis-Santariškės, Santariškės-Laisvės prospektas-Stotis, Fabijoniškės-Centras-Oro uostas, Pilaitė-Saulėtekis, Pašilaičiai-Saulėtekis, Naujoji Vilnia-Centras. „Mikriukai iš tikrųjų bus panaikinti, ir nereikia žavėtis tuo, kad jie nuveždavo į centrą greitai ir aplenkdami spūstis. Tai buvo daroma rizikuojant keleivių saugumu ir dažnai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Todėl nuo liepos 1 d. mikriukus pakeis greitieji autobusai“, – savaitraščiui „Vilniaus diena“ sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Privačių vežėjų atstovo S. Matulionio manymu, ar tikrai visi dabartiniai „mikriukų“ maršrutai bus padengti, sužinosime tik liepą.

„Kiek mums yra žinoma iš sostinės valdžios pasisakymų, taip ir bus. Tą skaitome spaudoje. Kaip bus iš tiesų, parodys liepos 1-oji diena. Pasikartodamas pasakysiu, kad mes tikimės vežti keleivius ir po liepos 1-osios įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš alternatyvų – sudaryti sutartis su keleiviais ir vežti juos užsakomaisiais reisais. Bet aš tikiuosi, kad mums to neprireiks. Visa, ką mes darome, yra ne tam, kad išliktume kaip kultūrinis paveldas, bet tam, kad keleiviams susisiekimas būtų tikrai patogus, ir jie pasiektų savo tikslą per optimalų laiką ir nevargdami spūstyse“, – sakė Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas.

Išnaudos visas teisines priemones

Pirmosios instancijos teismas jau buvo pritaikęs laikinąsias priemones savivaldybės sprendimui nutraukti sutartis su privačiais vežėjais. Aukštesnės instancijos teismas grąžino bylą pirmos instancijos teismui ir apsaugos priemonių nusprendė nebetaikyti.

Savivaldybės tarybai gegužę nepatvirtinus privežimo maršrutų konkurso aprašo, vežėjai vėl kreipsis į teismą. Streiko idėjos, S. Matulionio teigimu, atsisakyta dėl keleivių patogumo.

„Mums lieka tik teisinės priemonės, ir mes jas visas išnaudosime. Bandysime kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos pritaikymo (Vilniaus miesto savivaldybės sprendimams nutraukti sutartis su privačiais vežėjais – red. past.), kadangi, mūsų pačių ir mūsų teisininkų nuomone, priimti sprendimai prieštarauja įstatymui. Akivaizdu, kad savivaldybė, priėmusi 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą, juo nesivadovauja. Jame nebuvo kalbos apie greitųjų maršrutų įvedimą, ten yra tik rekomendacijos įvesti greituosius autobusus antru ir trečiu etapu. Pirmasis etapas tame sprendime įvardytas toks, kad turi būti nukreipiamosios maršrutuose linijos, kurios būtų parenkamos viešo tarptautinio konkurso būdu. Kadangi tai nėra daroma, išnaudosime visas teisines priemones“, – sakė S. Matulionis.

Gali kainuoti darbo vietas

Jeigu teismas nespėtų išnagrinėti bylos iki viešojo transporto reformos starto, teisminių procesų gali dar padaugėti.

„Labai tikimės (kad teismas spės – red. past.). Prognozuoti teismų sprendimų tikrai nesiryžtame. Yra septynios transporto įmonės, 350 darbuotojų, 220 transporto priemonių. Akivaizdu, kad, jeigu mums vis tik nepavyks susitarti ar teismas nespėtų išnagrinėti mūsų skundų, tai tas įmones reikės uždaryti ir darbuotojams reiks ieškoti kitos darbo vietos“, – kalbėjo S. Matulionis.

Pastaruoju atveju privatūs vežėjai taip pat kreiptųsi į teismą ir bandytų įrodyti, jog merijos sprendimai lėmė įmonių uždarymą ir turi būti skaičiuojami nuostoliai.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo projekto vadovas Kastytis Lubys komentavo, jog įvardintų įmonių darbą Vilniuje sąlygoja pasirašytos sutartys, kurios buvo sudarytos 2005 metais 3-jų metų laikotarpiui su galimybe pratęsti jas iki 5-ių metų. „Dalies vežėjų sutarčių galiojimas baigiasi 2013 m. liepos 1 d., o sutartyse, kurios buvo pratęstos ilgesniam laikotarpiui, buvo numatytas punktas,  kad optimizuojant viešąjį transportą ir apie tai įspėjus prieš 6 mėn., sutartys gali būti nutrauktos. Savivaldybė apie viešojo transporto optimizavimą ir pranešė prieš 6 mėnesius“, - teigė K. Lubys.

„Be to, savivaldybė negali uždaryti privačių įmonių, o įvertinant sutarčių galiojimus kalbėti apie nuostolius yra neracionalu. Privatūs vežėjai turi galimybę teikti keleivių vežimo paslaugas užsakomaisiais arba specialiaisiais reisais pagal atskirai su juridiniais ar fiziniais asmenimis sudarytas sutartis. Taip pat jie gali dalyvauti konkursuose, teikti keleivių vežimo paslaugas kitų savivaldybių teritorijose“, - komentavo Viešojo transporto optimizavimo projekto vadovas.

Jo teigimu, didžioji dalis minimų privačių įmonių darbuotojų gauna minimalų atlyginimą, o Statistikos departamento duomenimis vidutinis vairuotojų darbo užmokestis Vilniaus regione 2012 m. buvo apie 2 tūkst. litų. „Taigi vairuotojai turi daug galimybių pagerinti darbo užmokesčio sąlygas kitose Vilniaus miesto įmonėse“, - atrėmė K. Lubys.

Pasirašo peticijas

Nors protestų patys vežėjai nei gyventojai neskelbia, bet internete pasirašomos peticijos prieš pokyčius viešojo transporto sistemoje.

Internete peticiją „Dėl Vilniaus miesto viešojo transporto optimizavimo“, kuria reikalaujama atsisakyti visų planuojamų Vilniaus miesto viešojo transporto reformų, iki balandžio 9 dienos pasirašė 182 gyventojai.

Peticiją „Viešojo transporto reformai Vilniuje – NE!“ iki gegužės 28 dienos pasirašė 1 tūkst. 352 gyventojai. Ją pasirašyti galima iki birželio 1-osios.

Komentuodami peticijos formuluotę gyventojai teigia, kad jiems, jų šeimoms kasdienės kelionės mieste pailgės bei pabrangs.

„Pagal nauja reformą nuo Naujosios Vilnios iki Santariškių teks važiuoti ilgiau nei dabar važiuojant su mikroautobusu!!!“ – piktinosi vienas peticijos palaikytojas.

„O ką daryti gyvenantiems Nemenčinėje, o dirbantiems Vilniuje? Aritmetika: mikroautobusas 3,4 LT x 2 = 6,8 LT x 22 darbo dienos = 149,6 LT; nuolatinis mėnesiui 100 LT. Iš viso: 249,6 LT“, –  klausė kitas gyventojas, pasirašęs peticiją.

„ Man patinka mokėti daugiau, ir toliau balsuosiu už Zuoką, nes neturiu kur dėti pinigų“, – ironizavo dar vienas.

Komentuodami peticiją, gyventojai atkreipė dėmesį, kad jiems nepaliekama pasirinkimo teisė.