Tūkstančiai žmonių Vilniuje dalyvavo eitynėse už Lietuvos ir Ukrainos laisvę

Lietuvai minint  32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tūkstančiai žmonių penktadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.

Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę.

Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.

Vilniaus policijos skaičiavimu, Nepriklausomybės aikštėje ir prieigose galėjo būti susirinkę iki 10 tūkst. žmonių.

Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo po Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos.

Gedimino prospektu žygiavo kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, už jų šauliai, civiliai gyventojai, signatarai, politikai, moksleiviai nešė 200 metrų ilgio Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostas. Jų gretose buvo ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrai, Seimo nariai.

LNK vaizdo įrašas:

 

 

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį šventiniuose renginiuose dalyvauti negalėjo, nes posėdžiavo Europos Vadovų Tarybos susitikime Prancūzijoje.

„Ta šventė įgauna dar didesnę prasmę dėl įvykių Ukrainoje. Aišku, ji visada buvo svarbi. Aš pati gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau, dabar atrodo, kad sugrįžta tai, apie ką girdėdavau tik iš pasakojimų. Norisi parodyti, kad tikrai mylime Lietuvą, vertiname laisvę. Atėjau kartu ir ukrainiečius palaikyti“, – BNS sakė Nepriklausomybės aikštėje sutikta Vilniuje gyvenanti 30-metė Agnė Zakaravičiūtė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

70 metų vilnietis Albinas Ragauskis tvirtino į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą atėjęs su prieštaringomis mintimis.

„Su geromis ir su liūdnomis mintimis. Geros – kad šiandien turime laisvę, daugiau kaip 30 metų turime, o blogos – dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Jie kovoja už tai, kad mes ir toliau turėtume tą laisvę“, – teigė vyras.

Atėjau suvokdamas, kad laisvė nėra duotybė.

Jis sakė 1991 metų sausį buvęs prie Lietuvos parlamento, kai grėsė sovietų armijos puolimas.

„Įsivaizduoju, kad ten (Ukrainoje – BNS) gerokai baisiau“, – tvirtino A. Ragauskis.

Minėjime sutiktas buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas BNS sakė, kad karas Ukrainoje privertė kitaip pažvelgti į laisvės suvokimą.

„Atėjau suvokdamas, kad laisvė nėra duotybė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad kovoti už laisvę reikia. Gyvendami demokratinėje šalyje, kur yra valdymas pagal Konstituciją, pagal teisę, yra demokratiškai išrinkta valdžia, galime prognozuoti protingus veiksmus, mes tai suprasdavome tuomet galbūt paprasčiau. Manėme, kad kovoti už laisvę – tai ateiti į vieną kitą mitingą, pilietinė pareiga – sudalyvauti rinkimuose, bet dabar štai matome, kaip Ukraina, pasirinkusi savo teisę į demokratinį valdymą, pasirinkusi kelią stoti į Europos Sąjungą, į NATO, kaip kovoja už savo teises“, – sakė E. Misiūnas.

„Šiuo atveju sąvoka „kovoti už demokratinę šalį, už savo teises“ įgauna visai kitą spalvą. Dėl to esu čia – kartu gerbdamas Lietuvos pasirinkimą ir palaikydamas Ukrainos teisę laisvai pasirinkti savo kelią ir neklausyti diktatoriaus primestų valių“ – teigė šiuo metu Vyriausybės strateginio valdymo centro tyrėjų grupės vadovu dirbantis vyras.

Penktadienį Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę.


Šiame straipsnyje: Kovo 11-ojikaras UkrainojelaisvėVilniuseitynėsLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių