Taupūs naujakuriai gali pasirišti akmenį po kaklu

Saugikliai – ateityje

Tokiems objektams pati savivaldybė suteikė statybos leidimus. Nejaugi specialistai, kurie vertino projektus, nepastebėjo, kad vystytojai gudrauja?

"Projektai atitiko negyvenamųjų patalpų reikalavimus. Pavyzdžiui, jeigu statomi svečių namai, mes galime tik reikalauti, kad būtų užtikrintos viešbučio funkcijos – būtų įrengta registratūra, maitinimo, skalbimo ir kitos patalpos. O kai jau paskui bando parduoti svečių kambarius kaip butus, neturime įrankių užtikrinti, kad visos patalpos būtų naudojamos pagal savo pirminę funkciją, – tvirtino M.Pakalnis. – Tačiau, kai pradėjome viešinti tokius atvejus, tai suveikė, ir žmonės dabar jau supranta, kad, jeigu perka komercines patalpas, kurios pavadintos apartamentais ar kūrybinėmis dirbtuvėmis, gali įsigyti problemą. Suveikė ir rinkos dėsniai – parduoti tokias patalpas vystytojams sekasi sunkiau, todėl dabar jau nebesulaukiame panašių projektų. Taip pat padaugėjo atvejų, kai prieš pradedant įgyvendinti tokius projektus, keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas į gyvenamąją statybą."

Pasak departamento vadovo, savivaldybė pasistengė įvesti dar vieną saugiklį, atgrasantį vystytojus nuo spekuliavimo kvadratiniais metrais.

"Naujajame miesto bendrajame plane, kuris teikiamas tvirtinti, mes įvertinome užstatymo intensyvumą kiekviename kvartale, ir sklypuose, kurie dar tinkami užstatymui arba rekonstrukcijai, užstatymo intensyvumą sumažinome iki tokio lygio, koks yra sklypo aplinkoje. Taigi, jeigu vystytojas statys komercinį pastatą gyvenamajame kvartale, jame galės įrengti mažiau kvadratinių metrų. Tada, manau, laimės tie gyventojai, kurie jau gyvena būsimojo objekto kaimynystėje", – teigė architektas.

Mokesčių gali išvengti

Paklaustas, ko griebtis žmonėms, kurie jau yra įsigiję negyvenamosios paskirties patalpas kaip savo vienintelį būstą, M.Pakalnis patarė kreiptis į savivaldybę dėl leidimo rengti patalpų paskirties pakeitimo projektus. Jie būtų vertinami ir ieškoma galimybių, kaip tai padaryti.

"Ne visi atvejai beviltiški – galbūt žmonės prisitaikė būstą gyventi, bet nepakeitė žemės paskirties ar naudojimo būdo. Galimi įvairūs variantai, – sakė architektas ir akcentavo, kad tokiems naujakuriams yra galimybės išvengti komerciniam turtui taikomų mokesčių. – Yra Finansų ministerijos aiškinimai, kad vertinama pagal faktą, t.y., jeigu patalpose deklaruojama gyvenamoji vieta, jos naudojamos kaip gyvenamasis būstas, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia. Bet jeigu žmogus turi kelis butus savo vardu, tuomet tas, kuris oficialiai registruotas kaip komercinė patalpa, bus apmokestintas. Tiesa, tvarkos irgi keičiasi."

Vilniuje daugiau kaip 29 tūkst. asmenų yra deklaravę gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties patalpose. Miesto taryba svarsto pasiūlymą atleisti juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Tokia lengvata galiotų tik tiems, kurie vadinamuosius butus įsigijo ar įsigis ir registruos iki šių metų birželio 1 d., ir jeigu tai vienintelė asmens ar šeimos gyvenamoji vieta.

Kad nebūtų toliau piktnaudžiaujama vystant negyvenamosios paskirties statybos projektus, už po birželio 1 d. įsigytas tokias patalpas gyventojai turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį, priklausomai nuo turto paskirties (0,7 proc. – viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo paskirties patalpos ir statiniai, 1 proc. – administracinės, paslaugų, prekybos, pramonės, sandėliavimo, gydymo paskirties patalpos ir statiniai).

Tik vienas privalumas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, šiuo metu Vilniuje apie 600 iš 5 tūkst. parduodamų būstų yra negyvenamosios paskirties – 200 iš jų jau pastatyti, o 400 dar statomi, bet jau siūlomi pirkėjams. Daugiausia tokių objektų Markučiuose, Baltupiuose ir Naujamiestyje.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Inreal" Tarpininkavimo departamento vadovo Juliaus Belanoškos teigimu, jokio sukčiavimo čia nėra.

"Svarbiausias momentas – realios informacijos pateikimas klientams, – tvirtino jis. – Kai parduodi negyvenamosios paskirties patalpas, deklaruodamas, kad tai yra gyvenamieji būstai, yra apgavystė. Bet jeigu statytojas atvirai deklaruoja, kad parduoda ne gyvenamosios paskirties patalpas, ir išaiškina, kokios rizikos iš to gali kilti pirkėjui, tada jokios apgavystės nėra. Žmonės turi teisę rinktis, ir tokias patalpas perka turėdami visą informaciją."

Jeigu statytojas atvirai deklaruoja, kad parduoda ne gyvenamosios paskirties patalpas, ir išaiškina, kokios rizikos iš to gali kilti pirkėjui, tada jokios apgavystės nėra.

LNTPA tinklalapyje pateikiama J.Belanoškos parengta apžvalga apie gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų pliusus ir minusus, jeigu jos įsigyjamos kaip būstai.

Vienas iš trūkumų – didesnė pradinė įmoka, jei perkama skolintomis lėšomis. Mat bankai perkant negyvenamos paskirties turtą paprastai finansuoja ne 85 (kaip perkant butą ar namą), o tik 70 proc. jo vertės. Kai kurie taiko ir trumpesnį (iki 10 metų) paskolos terminą. Tiesa, jeigu bankas yra konkretaus nekilnojamojo turto projekto finansuotojas, jis gali taikyti paskolos gavėjui tokias pat sąlygas, kaip ir gyvenamojo būsto pirkėjams.

Turintiems automobilį didžiausia problema – jo statymo vieta. Pagal statybos techninius reglamentus, prie negyvenamosios paskirties pastatų automobilių stovėjimo vietų įrengiama kelis kartus mažiau, nei prie gyvenamųjų. Iki praėjusių metų pradžios gyventojai, neturintys vietos automobiliui prie savo būsto, turėjo galimybę įsigyti leidimą statyti automobilį nurodytose gatvių zonose, kainavusį nuo 7,20 iki 43 eurų per metus. Šiuo metu tokios galimybės nėra, taigi, vietos savo automobiliui statyti naujakurys turės ieškoti kažkur kitur.

J.Belanoškos įsitikinimu, lyginant gyvenamosios paskirties būstą su negyvenamosios, pastarosios naudai yra tik kaina, kuri yra gerokai mažesnė. Perkant apie 50 kv. m patalpas, galima sutaupyti apie 15 tūkst. eurų – maždaug tiek, kiek kainuoja būsto apdaila.

"Daugiau privalumų, įgyjant negyvenamosios paskirties patalpas, aš nematau. Bet pasirinkimo teisę visada turi pirkėjas, apsvarstydamas, kad mažesnė kaina reiškia didesnę riziką. Viena iš jų ateityje gali tapti ir įsigyto nekilnojamojo turto likvidumas, kuris priklausys nuo to, kaip keisis teisinė bazė ir kaip rinkoje bus vertinamos negyvenamosios paskirties patalpos po 5 ar 10 metų", – teigė nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

į: Herlinda Hauck

į:  Herlinda Hauck  portretas
Maždaug prieš 13-15 m. Vokietijos teismas nustatė, kad įmonė, padedanti „gauti darbo internete”, apgaudinėja darbo ieškančius žmones. Už tą darbą anais laikais reikėjo atsimokėti jų „metodikos vadovėlio” nusipirkimu. Atseit, nusipirksi iš jų nurodymus, kaip dirbti, pasimokysi iš jos ir dirbsi kaip, kiek ir kada norėsi, ir uždirbsi, kiek norėsi (ir įvardijo labai įspūdingas maksimalias sumas). O to darbo esmė buvo tokia: siuntinėji tam tikrais adresais štai tokio paties turinio, kaip „Herlinda Hauck” laiškus, ir iš kitų lengvatikių vilioji pinigus. Įtariu, jog dabar tai daro nebe ta įmonė (kuri po teismo sprendimo pakeitė savo pavadinimą :), o jos robotas... :(

Žemyna

Žemyna portretas
Kada sostinės vyriaus. architektas adekvačiai atsakys už jo vadovavimo metais miestui padarytą nepataisomą žalą?

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Nu va kaip gerai savininkų bendrijos pirmininku Arnoldu Čeršku, visi sedi siknoje , o tu issirenki tinkama busta
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių