- Andrejus Žukovskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ją kūrė tik tris valandas, bet šiandien mūsų planetoje, ko gero, nėra kampelio, kur jos nežinotų bent vienas žmogus. Nors ir neoficiali, Užupio konstitucija žinomumu nenusileidžia didžiausių pasaulio valstybių pagrindiniams įstatymams.
Turi per 50 vertimų
Užupio konstitucijos kūrėjų principas – kiekvienos šalies žmogui leisti pačiam išversti konstituciją į savo kalbą. Taip Užupio respublikos užsienio reikalų ministro Tomo Čepaičio duomenų bazėje susikaupė per 50 konstitucijos vertimų į įvairias pasaulio kalbas ir dialektus.
„Vertimų yra labai daug. Kai kuriuos dariau aš pats, kai kuriuos radau internete. Būna, žmonės atsiunčia. Turime jau padarytus vertimus į kinų kalbą, Honkongo ir mandarinų dialektus. Yra vertimas vienu Briuselio dialektu, ruošiamasi išversti Brailio raštu. O įdomiausia būtų padaryti lentą kurčnebylių kalba. Kažkada Vilniuje kurčnebyliai buvo labai stiprūs. Jų niekas nesuprasdavo, ir jie laikė valdžią“, – nesuprasi, rimtai ar juokais, dėstė T.Čepaitis.
Pradinė konstitucija – lietuviškoji, – pasak T.Čepaičio, buvo sukurta labai greitai, vos per tris valandas. Prie stalo susėdę du žmonės – T.Čepaitis ir Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis – surašė 41 konstitucijos punktą. Visi šie punktai galioja ligi šiol.
„Konstitucija gimė labai greitai ir natūraliai, todėl ji ir prigijo. Kai kurie klausia, kodėl būtent tiek punktų? Bet juk ji nėra baigta, kiekvienas, kas turi idėjų ir noro, gali ją pildyti“, – teigė pašnekovas.
Graviruoja lazeriu
Lentų, kuriose įvairiomis kalbomis lazeriu išraižomi konstitucijos tekstai, gamyba užsiima Užupio ministras be portfelio Vitas Mačiulis.
„Kadaise buvau Užupio finansų reikalų ministras, tačiau koks ministras be pinigų, tad likau tiesiog ministras be portfelio“, – su žurnalistais Paupio gatvėje prie konstitucijų sienos susitikęs prisistatė V.Mačiulis.
Paklaustas, ar sudėtinga raižyti lentoje skirtingus rašmenis, V.Mačiulis pripažino, kad turint šiuolaikines technologijas ypatingų sunkumų nekyla nei dėl šrifto, nei dėl abėcėlės.
„Dabar viskas graviruojama lazeriu. Svarbiausia tik nepadaryti klaidų per neapsižiūrėjimą. Stengiamės, kad jų nebūtų“, – pabrėžė pašnekovas.
Stengiasi nenuskriausti rėmėjų
Portfelio neturėjimas nenustūmė vyriškio į Užupio respublikos užribį. Jis tapo žmogumi, kurio rūpesčiu konstitucijų tekstai materializuojasi ir atsiranda ant sienos. Tuomet, kai viskas jau būna parengta, paruošti lentą, išraižyti tekstą ir lentą pakabinti užtrunka apie dvi savaites. Tenka buvusiam ministrui spręsti ir kitus opius klausimus.
„Buvo diskusija, ką daryti su rėmėjais. Nes šiaip konstitucijos lentoje rašyti dar kieno nors pavardes nelabai gražu. Juk tai konstitucija! Tačiau, iš kitos pusės, juk tie rėmėjai egzistuoja ir juos reikia kaip nors įamžinti. Juolab kad kai kurie to nori“, – dėstė pašnekovas.
Galiausiai rėmėjo pavardė atsirado tik konstitucijos lentoje vokiečių kalba. Konstitucija žemaičių kalba turi net dvi moteris rėmėjas, tačiau jų vardų įskaityti plika akimi neįmanoma.
„Padarėme kaip kadaise bažnyčioje: užrašėme iš vidinės lentos pusės, tad jei norite pavardes perskaityti, turėsite paimti veidrodėlį, pridėti iš apačios ir rasite“, – konstitucijos paslaptį atskleidė pašnekovas.
Giriasi prieš kitus
Nuostabu, tačiau per 12 metų prieš Užupio konstituciją nebuvo surengtas nė vienas vandalų išpuolis. T.Čepaitis pastebėjo, kad net asocialiais laikomi gyventojai konstitucija didžiuojasi.
„Vovanas, o pas jūs Naugarduko gatvėj konstitucija yra? Ne? Nu tu pavarai. O pas mus tai yra. Mes kietesni už jus“, – prisiminė juokingą dialogą pašnekovas.
Pasak T.Čepaičio, nors lentos ir nėra specialiai prižiūrimos, jomis pasirūpina patys užupiečiai.
„Taip yra todėl, kad ta konstitucija labai gerai atspindi Užupio sielą. Ji nėra svetima žmonėms. Jie ateina vakare su kempinėlėmis, su plovikliu ir šveičia. Kiti benzinu, kiti dar su kuo nors, kad lentos blizgėtų. Būna, ir susiginčija, kuo plauti, ir nebaigia to daryti. Palieka ir kempinėles, ir priemones ir nueina, nes pyktis prie konstitucijos negražu“, – dėstė T.Čepaitis.
Platinimu užsiima ambasadoriai
Ant Paupio gatvės sienos šiuo metu pakabinta 16 konstitucijos lentų lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, lenkų, jidiš, tibetiečių, gruzinų ir kitomis kalbomis bei tarmėmis. Tačiau Užupio konstitucija žinoma ne tik Vilniuje, bet ir toli už miesto ir net mūsų valstybės ribų.
340 Užupio respublikos ambasadorių įvairiose pasaulio valstybėse, miesteliuose ir rajonuose skelbia žinią apie Užupio respubliką ir jos pagrindą – konstituciją. Tarp jų yra ir mokslininkų, poetų, dėstytojų.
„Mėgstamiausi punktai yra apie kates ir šunis. Atidarant Užupio konstituciją tuometis JAV ambasadorius buvo atvykęs prie konstitucijų sienos su savo šuneliu ir spausdamas jį prie krūtinės džiaugėsi, kad šunims čia sutektos tokios teisės. O šiuo metu numatoma konstitucijas kabinti Norvegijoje ir Italijoje. Mes jas dovanojame su sąlyga, kad jos bus kabinamos mažame miestelyje arba didmiesčio rajone, tačiau panašiame į Užupį“, – pabrėžė ministras.
Pagrindinis respublikos už upės įstatymas
1. Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus.
2. Žmogus turi teisę į karštą vandenį, šildymą žiemos metu ir čerpių stogą.
3. Žmogus turi teisę mirti, bet tai nėra jo pareiga.
4. Žmogus turi teisę klysti.
5. Žmogus turi teisę būti vienintelis.
6. Žmogus turi teisę mylėti.
7. Žmogus turi teisę būti nemylimas, bet nebūtinai.
8. Žmogus turi teisę būti nežymus ir nežinomas.
9. Žmogus turi teisę tingėti arba nieko nedaryti.
10. Žmogus turi teisę mylėti ir globoti katę.
11. Žmogus turi teisę rūpintis šunimi iki vieno iš jų gyvenimo pabaigos.
12. Šuo turi teisę būti šunimi.
13. Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę privalo jam padėti.
14. Žmogus turi teisę kartais nežinoti, ar jis turi pareigų.
15. Žmogus turi teisę abejoti, bet tai nėra jo pareiga.
16. Žmogus turi teisę būti laimingas.
17. Žmogus turi teisę būti nelaimingas.
18. Žmogus turi teisę tylėti.
19. Žmogus turi teisę tikėti.
20. Žmogus neturi teisės prievartauti.
21. Žmogus turi teisę suvokti savo menkumą ir didingumą.
22. Žmogus neturi teisės kėsintis į amžinybę.
23. Žmogus turi teisę suprasti.
24. Žmogus turi teisę nieko nesuprasti.
25. Žmogus turi teisę būti įvairių tautybių.
26. Žmogus turi teisę švęsti arba nešvęsti savo gimtadienio.
27. Žmogus privalo prisiminti savo vardą.
28. Žmogus gali dalintis tuo, ką turi.
29. Žmogus negali dalintis tuo, ko neturi.
30. Žmogus turi teisę turėti brolių, seserų ir tėvų.
31. Žmogus gali būti laisvas.
32. Žmogus atsako už savo laisvę.
33. Žmogus turi teisę verkti.
34. Žmogus turi teisę būti nesuprastas.
35. Žmogus neturi teisės padaryti kitą kartą.
36. Žmogus turi teisę būti asmeniškas.
37. Žmogus turi teisę neturėti jokių teisių.
38. Žmogus turi teisę nebijoti.
39. Nenugalėk.
40. Nesigink.
41. Nepasiduok.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maitinimo verslo atstovai protestuos prie Vyriausybės
Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...