Pedagogus rengiančių universitetų rektoriai nemotyvuota vadina Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvą šiemet į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas priimti beveik penktadaliu mažiau pirmakursių nei pernai.

O politikai atkerta, kad pedagogų jau tiek parengta, jog kurį laiką jų išvis bus galima nerengti.

Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, šiuo metu visose aukštosiose mokyklose rengiami 9 tūkst. žmonių, kurie įgis pedagogo kvalifikaciją.

"Vien šiemet jų baigs apie 4 tūkst. Dabar laisvų darbo vietų, susijusių su pedagogų darbu, yra apie 300. Mokyklose dirba apie 3 tūkst. pensininkų. Net jeigu jie visi rytoj išeitų iš mokyklų, mes turėtume kuo užpildyti laisvas vietas", – vakar Seime per Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį sakė viceministrė.

Šiemet stojantiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas numatyta skirti 568 krepšelius. Pernai jų buvo 740.

Kaip sakė viceministrė, ŠMM skaičiavimu, po 4 metų, kai studentai baigs mokslus, bus maždaug toks pedagogų poreikis. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad pernai į pedagogines specialybes priimta apie 2000 žmonių: per 700 vietų finansuoja valstybė, o 1300 studentų patys moka už mokslą.

"Galėtume išvis nepriimti studentų ir turėtume pedagogų 7 metams į priekį", – teigė N.Putinaitė.

Pedagogus rengiančių universitetų vadovai tvirtina, kad toks sumažinimas neproporcingas ir nemotyvuotas. Nes valstybės finansavimas kitoms studijų programos mažinamas gerokai švelniau, vidutiniškai – 7 proc. Jų teigimu, argumentas, kad pedagogų Lietuvoje parengta per daug, neįtikina.

"Pasakykite, kokių specialistų parengta per mažai? Visų yra per daug. Teisininkų – per daug, vadybininkų – per daug. Nereikia matyti tik pedagogų", – teigė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė Aušra Kazlauskienė, remdamasi tyrimais ir statistikos duomenimis, tvirtino, kad po 5–10 metų Lietuvoje nebus kuo pakeisti vyresnio amžiaus pedagogų. Anot jos, prognozuojama, kad 2016 m. mokytojams bus siūloma daugiausia darbo vietų.

"Bet kokiu atveju šiandien konstatuojama, kad trūksta chemijos, biologijos, fizikos mokytojų. Moksleiviai blogai renkasi laikyti būtent šių dalykų brandos egzaminus", – tvirtino dekanė.

Pasak jos, dėl to sumažės minėtose srityse dirbančių mokslininkų.

Kreipimąsi į Prezidentę, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, švietimo ir mokslo ministrą pasirašę Lietuvos edukologijos, Šiaulių universitetų bei Lietuvos kūno kultūros akademijos rektoriai tikina, kad mokyklose jau dabar stinga gerų mokytojų, motyvuojančių rinktis fizinius mokslus. Anot jų, trūksta ikimokyklinio ugdymo specialistų, todėl mažinamas krepšelių skaičius esąs nepagrįstas.

N.Putinaitė sutiko, kad kai kuriose mokyklose trūksta tam tikrų sričių mokytojų, tačiau jiems numatomas valandų skaičius labai mažas. Jos teigimu, tokiais atvejais esama kitų problemos sprendimo būdų – vieno dalyko mokytojai gali įgyti antrą kvalifikaciją. Pavyzdžiui, chemijos mokytojas gali įgyti fiziko kvalifikaciją ir dėstyti abu dalykus.

A.Gaižutis pripažino, kad valstybės finansavimo mažinimas skaudžiai atsilieps aukštųjų mokyklų biudžetams, nes valstybės skiriami krepšeliai yra gerokai "solidesni" nei nustatyta įmoka už mokslą studentams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas.