Drama dėl neįgalios mergytės: ją supurtęs tėvas – nekaltas, mama siekia teisybės Pereiti į pagrindinį turinį

Drama dėl neįgalios mergytės: ją supurtęs tėvas – nekaltas, mama siekia teisybės

2019-04-29 15:10

Metų pradžioje ne vienas pašiurpo išgirdęs, kaip vos kelių mėnesių mergytė patyrė supurtyto vaiko sindromą ir paniro į komą. Paaiškėjo, kad tėvo supurtyta ir nuo sausio mėnesio medikų rankose buvusi mažylė liks neįgali visam gyvenimui. Tačiau praėjusią savaitę prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tėvo veiksmų, tad su neįgalia dukra likusi Aušrinė Zaleckienė nusprendė ieškoti teisybės ir išliejo susikaupusias nuoskaudas. 

Aušrinė Zaleckienė
Aušrinė Zaleckienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Mergaitė ne tik nemato

Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė prisiminė sausio 14 dieną, kai grįžusi iš poliklinikos į Buivydiškių gatvėje esančius namus dar lifte pamatė vyrą, greitosios pagalbos medikus, kurie laikė pamėlusią, beveik be gyvybės ženklų keturių mėnesių atžalą.

„Mano vyras E.Z. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) žiauriai sužalojo – supurtė mūsų dukrytę. Ji savaitę gulėjo komoje ir kovojo su mirtimi. Vėliau mėnesį praleidome Neurochirurgijos skyriuje, tada du mėnesius reabilitacijoje ir dabar gulėjome Neurologijos skyriuje dėl prasidėjusių traukulių. Po smegenų traumos dukrytė liko neįgali. Pragulėjome ligoninėje daugiau nei tris mėnesius, – pasakojo vilnietė, praėjusią savaitę iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sulaukusi ir šiurpinančios diagnozės. – Dukrai bus nustatytas sunkus neįgalumas su slauga, t.y, pasibaigus mano motinystės atostogoms aš negalėsiu dirbti, vaikas negalės eiti į darželį, turėsiu ją, dėl jos sunkios sveikatos būklės, nuolatos slaugyti namuose. Mergaitė po supurtymo liko beveik akla: pažeista centrinė tinklainės dalis, ji nemato arba mato tik šešėlius, akys reaguoja tik į šviesą. Aštuonių mėnesių dukros raida stipriai atsilieka, ji nebedaro net to, ką darė iki tol –  ji galvutės normaliai neišlaiko, o juk tai daro jau dviejų mėnesių kūdikis – nesivarto, nesėdi, nesiekia ir įdavus neišlaiko žaisliukų. Be viso to, dar kaip smegenų traumos (kraujas buvo išsiliejęs į smegenis) pasekmė prasidėjo epilepsija, diagnozuotas Vesto sindromas, infantiliniai spazmai – reta, sunki kūdikių epilepsijos forma. Iki tėvo supurtymo mergytė buvo visiškai sveika, vystymasis atitiko normas!“

Kaip portalui pasakojo A. Zaleckienė, atsiliekanti raida yra tik maža bėda, didžiausią nerimą kelia epilepsijos priepuoliai bei problemos su rega. „Viliuosi, kad raidą ji prisivys, epilepsiją bus galima kontroliuoti vaistais (anksčiau buvo po 10 priepuolių per dieną, šiuo metu jie yra sukontroliuoti), tačiau dėl akyčių yra baisu. Paprašiau geros širdies žmonių paramos, nes dukrą noriu vežti pas aukšto lygio specialistus, kad šiuolaikinėmis technologijos padėtų atstatyti pažeistą tinklainės dalį. Kadangi regos nervas nepažeistas, yra vilties, kad dukra matys“, – sakė moteris. Iki pirmadienio popietės mažylei žmonės buvo paaukoję maždaug 1400 eurų. A Zaleckienė tikino, kad pritrūkus pinigų gydymui ji veikiausiai su mama ims paskolą arba bandys už gydymą privačioje įstaigoje mokėti dalimis.

A. Zaleckienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Smurtavo prieš žmoną, ligoninėje ir apvogė

Besiskirianti A. Zaleckienė teigė, kad jos vyras dėl poelgio su dukra nesigaili, o ligoninėje prie jos pabuvo vos savaitę, ja ir dabar nesirūpina nei fiziškai, nei materialiai, neprisideda prie vaiko išlaikymo ir sveikatos priežiūros išlaidų nei vienu centu.

„Pabuvęs savaitę ligoninėje jis išdidžiai pasiėmė visus daiktus ir pasakė, kad pervargo, mat atsibudusi po komos dukra vis verkia. Sužinojau, kad mama su tėvu jį iš namų buvo išvarę, nes norėjo siųsti gydytis į reabilitacijos centrą, tačiau jam patinka svaigintis narkotikais, tad ir atsigrūdo į ligoninę, – pasakojo moteris. – Nebendravome du mėnesius, tačiau kovo 27 d. netikėtai atvykęs į ligoninę jis iškėlė skandalą, sumušė ir smaugė mane ir dar paėmė iš piniginės pinigus, kurie buvo skirti kūdikio mišinukui, juos išleido narkotikams Vilniaus čigonų tabore.“ 

Moteris atvira: ji ne tik per greitai ištekėjo už E. Z., tačiau ir buvo naivi, mat tikėjo, jog jis atsispirs norui svaigintis. Didžiausia klaida, anot pašnekovės, yra tai, kad ji neišsiskyrė su vyru dar tada, kai jis pirmą kartą prieš ją smurtavo. „Prieš vestuves mes tik keturis mėnesius buvome pažįstami. Žinojau, kad jis vartojo narkotikus beveik 7 metus, tačiau tada jau buvo grįžęs iš reabilitacijos, tikėjausi, kad nebesisvaigins. Pirmaisiais mėnesiais po vestuvių, viskas buvo gerai – nei vartojo narkotikus, nei smurtavo. Vėliau viskas kardinaliai pasikeitė“, – Aušrinė teigė per metus santuokos parašiusi tris pareiškimus policijai dėl vyro smurto prieš ją, o ketvirtą parašė dar praėjusią savaitę. „Jam yra uždrausta prie manęs artintis ir bendrauti, tačiau jis pažeidė kardomąją priemonę – manęs tykojo“, – pašnekovė prisipažįsta, kad vyras jai skambina ar rašinėja trumpąsias žinutes ir naktimis. 

Vyras – nekaltas

Moteris neslėpė, kad kantrybės taurę perpildė žinios iš prokuratūros. Jauną vilnietę šokiravo tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl kūdikio sunkaus sveikatos sutrikdymo, nutraukiamas: „Ir po viso šito staigmena – gavau nutarimą iš prokuratūros, jog prokuroras Alvydas Valiukevičius nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl kūdikio sunkaus sveikatos sutrikdymo, vyrą išteisina, jis lieka nenubaustas. E. Z. pavyko įrodyti, neva tai dukrą supurtė ją gaivindamas, neva ji užspringo. Nors greitosios pagalbos mediko liudijime teigiama, jog atvykę medikai jokių springimo požymių nepastebėjo, iš plaučių nieko neatsiurbė, iškart įtarė smegenų traumą – supurtyto kūdikio sindromą, nes vaikas buvo komos būsenoje, sutrikusiu kvėpavimu ir sutrikusia širdies veikla. Štai kaip dirba mūsų Lietuvos teisėsauga, teismai ir prokuratūra! O kas atsakys už sugriautą vaiko gyvenimą ir suluošintą sveikatą?! Kas padengs vaiko gydymo išlaidas?! Paskambinusi ikiteisminio tyrimo tyrėjai, dar likau pažeminta ir man su nepasitenkinimu buvo drėbta, jog galiu nutarimą skųsti per 20 dienų. Taip, aš skųsiu. Būtinai. Kovosiu už savo vaiką iki galo! Iš paskutiniųjų stengsiuosi, jog dukters skriaudikas būtų nubaustas ir atsakytų už suluošintą kūdikio sveikatą“, – moteris pirmadienio popietę pasakojo, kad su advokatu buvo priimtas sprendimas skųsti prokuroro nutarimą. 

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė portalui patvirtino faktą, kad prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą. „Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnysis prokuroras. Tai yra normali praktika: kai vyksta ikiteisminiai tyrimai, kur yra mažamečiai/nepilnamečiai, tai prokuroro priimti sprendimai yra peržiūrimi ir vertinami aukštesniojo prokuroro. Gavus skundą sprendimas gali būti peržiūrimas dar kartą.  Procesiniai sprendimai – ar atnaujinti tyrimą ar palikti nutrauktą – šioje baudžiamojoje byloje bus priimti artimiausiu metu“, – prokuratūros atstovė. 

Staigiai nutrauktus metadono vartojimą dažnai atsiranda ir potraukis vartoti narkotikus, tad pacientas gali susišvirkšti heroino ar kitų opioidų, jų perdozuoti.

Keturis metus gydosi metadono programoje

A. Zaleckienei paviešinus pagalbos prašymą viešumon iškilo ir pačios moters praeities klaidos. Moteris jau ketvirtus metus yra metadono programoje, mat 2014 metais metus vartojo narkotikus. Dabar, kaip pati pasakoja, ji nesisvaigina ir gyvena švarų gyvenimą.

Internete paviešintas dukters siuntimas, kuriame rašoma, kad 2200 g sverianti mergaitė gimė 34 nėštumo savaitę, jai buvo sutrikęs kvėpavimas, nustatyti abstinencijos simptomai, gelta, sukėlė pasipiktinimą. „Dukrytė gimė su abstinencija, nes esu metadono programoje. Metadonas man yra gydytojų oficialiai paskirtas medikamentas, kurį vartoju jau keturis metus ir vartosiu tiek, kiek man rekomenduos medikai, jog visiškai atsikračiau priklausomybės padarinių. Metadoną vartoju dėl fizinės abstinencijos, nes negaliu jo nevartoti, kitaip būna labai bloga savijauta, o nutraukus metadono vartojimą nėštumo metu gresia netgi persileidimas. Siekiant išsaugoti nėštumą metadono dozė man medikų netgi buvo pakelta. Šiuo metu jau palengva traukiuosi iš metadono programos, kas mėnesį mažinu medikamento dozes, nes noriu gydymą baigti, tačiau metadono vartojimas nutraukiamas pamažu, kad nebūtų šoko organizmui. Ir lygiai ketverius metus jau nieko daugiau nevartoju, man nuolat atliekami ir narkotikų testai, kurių rezultatai būna neigiami“, – moteris pasakojo, kad namuose lankosi ne tik Vaiko teisių paskirti socialiniai darbuotojai, bet ir kiti specialistai, kurie padeda susitvarkyti gyvenimą.

Pakomentuoti metadono vartojimą nėštumo metu ir medikamento poveikį kūdikiui sutiko Respublikinio priklausomybės ligų centro laikinai direktoriaus pareigas einantis Emilis Subata.

– Ketveri metai metadono programoje – ilgas gydymosi laikas?

– Tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad pacientas pakeistų savo gyvenimą ir jį stabilizuotų. Tačiau pacientų gydymo trukmė labai įvairi – ji priklauso nuo to, kaip pacientas keičia savo elgesį, integruojasi į visuomenę. Tačiau šis gydymas trunka ne trumpiau nei metus, o tie pacientai, kurie sunkiai integruojasi į visuomenę, metadono programoje išbūna ir 10 ar 12 metų. 

– Kaip dažniausiai elgiamasi tais atvejais, kai metadoną vartojanti moteris pastoja? Ar išties nutraukus metadono vartojimą gali įvykti persileidimas? 

– Staigiai nutraukus metadono vartojimą, kiltų kelias savaites trunkantys abstinencijos reiškiniai. Tai rizikinga situacija ir nėščiai moteriai, ir vaisiui. Staigiai nutrauktus metadono vartojimą dažnai atsiranda ir potraukis vartoti narkotikus, tad pacientas gali susišvirkšti heroino ar kitų opioidų, jų perdozuoti.

– Ar įprasta, kad besilaukiančiai ir metadoną vartojančiai moteriai yra padidinamas vartojamo metadono kiekis? Dėl kokių priežasčių tai daroma?

– Tikslas yra išlaikyti stabilią pacientės būseną, tačiau nėštumo metu gali didėti kūno masė, ženkliai didėja kraujo tūris, tad gali tekti padidinti medikamento kiekį.

– Ar būsimai mamai vartojant metadoną kūdikis gali gimti su abstinencijos požymiais? Kokios pasekmės gali būti vaisiui/kūdikiui, jei mama vartoja metadoną?

– Jeigu būsimoji mama ir vartoja tą pačią medikamento dozę, tai naujagimiui vistiek būna abstinencijos reiškiniai. Tačiau yra priemonės ir medikamentai, kurie padeda įveikti abstinenciją. Metadonas nepasižymi tiesioginiu poveikiu į audinius arba nesukelia apsigimimų, tad naujagimiai gali gimti su įvairiais sutrikimais – dažniausiai kūdikiai gimsta per mažo svorio – tačiau skiriant vaistus naujagimis yra išvedamas iš abstinencijos būklės ir jo raida toliau vystosi normaliai. Naujagimiams taip pat gali būti ir gelta, tačiau šiuo atveju minimi epilepsijos priepuoliai ar regos sutrikimai nėra būdingi.

Metadoną yra leidžiama vartoti nėščiosioms, kai nauda yra didesnė nei galima žala. Narkotikus vartojančioms nėščiosioms kuo skubiau rekomenduojama gydytis opioidiniais vaistais ir stabilizuoti savo būseną, kad būtų palankiausios sąlygos vystytis vaisiui.

– Ar metadoną vartojantis asmuo yra slopinamas ar priešingai – stimuliuojamas? Ar žmogus, vartojantis metadoną, gali būti neadekvataus elgesio, apsvaigęs? 

– Metadonas kaip opioidinis vaistas turi slopinantį poveikį, tačiau jeigu jis vartojamas kaip medikamentas ir gydytojo yra skiriamas ilgesnį laiką, tai jis neturi jokio poveikio – žmogus jaučiasi normaliai, jo iš aplinkos neatskirsi. 

Priklausomybė nuo heroino ar opioidų yra sudėtinga, tai ir gydymas yra sunkus. Jį būtų galima prilyginti onkologinių ligų gydymui, kai vaistai turi šalutinių poveikių. Nors nėščiųjų gydymas taikant pakaitinę terapiją iš šalies gali atrodyti ne geriausias pasirinkimas, bet iš visų pasirinkimų tai yra viena iš išeičių. Gaila, kad yra modernesnių vaistų, kurie turi mažiau šalutinių reiškinių negu metadonas, tačiau jie yra brangesni ir šiuo metu nėra kompensuojami. Galbūt šie modernesni vaistai nėščiosioms ir labiau tiktų.

– Pašnekovė teigia, kad ji neįsivaizduoja, kaip pasitraukti iš metadono programos, nes jo nevartojant jaučia „nepakeliamus skausmus, kankina nemiga, kiti reiškiniai tęsiasi dar kelis mėnesius“. Moteris pasakoja, kad tam, jog nutrauktų metadono vartojimą, ji turėtų mažiausiai mėnesiui gultis į ligoninę, o šiuo metu ji turi prižiūrėti neįgalų kūdikį. Kokias alternatyvas ji turi?

– Farmakoterapija opioidiniais vaistais yra panaši į cukrinio diabeto gydymą insulinu. Jei asmuo suserga narkomanija, tai jo smegenyse vyksta pakeitimai ir opioidiniai vaistai leidžia normalizuoti būklę, tačiau jų gali būti sunku atsisakyti. Tad yra du pasirinkimai – kiek ilgiau vartoti medikų skirtus opioidinius medikamentus ir gyventi santykinai normalų gyvenimą arba kitas būdas –  mažinti dozę (labai sveikintina, kad Aušrinė tai ir daro) ir jei pavyks išvengti potraukio ir grįžimo prie narkotikų vartojimo, tai gali pavykti išeiti iš gydymo metadonu proceso. Bet tam turi būti ir stipri motyvacija, ir palanki aplinka, ir praėjęs laikas nuo to meto, kai buvo netinkama aplinka.  

Kiekvienas pacientas tolimesnius efektyvius būdus turėtų aptarti su jį gydančiu gydytoju. Aušrinė gali pasvarstyti galimybę su dukra vykti  į reabilitacijos centrą.

„Kauno diena“ bandė susisiekti su A. Zaleckienės vyru E. Z., tačiau vyras į skambučius neatsiliepė – jo telefonas pirmadienį buvo išjungtas.


Specialisto komentaras:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Arūnas Malinovskis

Mama rodo labai aktyvų norą keisti savo gyvenimą, rodo pastangas ir laikosi nustatytų reikalavimų. Matome pokyčius, todėl vaikas kol kas gyvena su mama.  Laikomės pozicijos, kad vaikui geriausia gyventi su tėvais, tai jei tėvai arba vienas iš jų rodo norą, bendradarbiauja, stengiasi, tai ir mūsų specialistai stengiasi jiems padėti.

Ši šeima buvo žinoma mūsų specialistams nuo kūdikio gimimo, kadangi tėvai turėjo priklausomybes. Buvo nustatytas minimalus grėsmės lygis, šeimai skirtas savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas-socialinis darbuotojas. Jis sukuria pagalbos programą, pagal kurią  tėvai arba vienas iš tėvų ir dirba. 

Psichologinė pagalba ir emocinė parama
Organizacija Kontaktai
Pagalbos moterims linija

Telefonu 8 800 66366 (visą parą)

El. paštu [email protected]

Jaunimo linija

Telefonu (visą parą) 8 800 28888.

Pokalbiai internetu

Pagalba el. paštu

Vilties linija

Telefonu (visą parą) 116 123

El. paštu [email protected] 

Tėvų linija Telefonu darbo dienomis (nuo 17.00 iki 21.00) 8 800 90012
Bendrakeleiviai

El. paštu [email protected]

Telefonu 8 617 53501

Vaikų linija Telefonu (nuo 11.00 iki 21.00) 116 111
Specializuotų pagalbos centrų (SPC) sąrašas
Savivaldybė Organizacija Kontaktai
Akmenės raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Alytaus m. ir raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Anykščių raj. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Birštono raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Biržų raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Druskininkų raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Elektrėnų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Ignalinos raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Jonavos raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Joniškio raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Jurbarko raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Kaišiadorių raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Kalvarijos raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras

8 679 31 930

[email protected]

Kauno raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Kazlų Rūdos raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Kelmės raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Kėdainių raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Klaipėdos raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Kretingos raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Kupiškio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Lazdijų raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Marijampolės raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Mažeikių raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Molėtų raj. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Pagėgių raj. Koordinacinis centras „Gilė“

8 610 10 715

[email protected]

Pakruojo raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Panevėžio m. ir raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Pasvalio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Plungės raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Prienų raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Radviliškio raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Raseinių raj. Raseinių krizių centras

8 657 87 475

[email protected]

Rietavo raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Rokiškio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Skuodo raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Šakių raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Šalčininkų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Šiaulių m. ir raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Šilalės raj. Koordinacinis centras „Gilė“

8 610 10 715

[email protected]

Šilutės raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Širvintų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Švenčionių raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Tauragės raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Telšių raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Trakų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Ukmergės raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Utenos raj Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Vilkaviškio raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Vilniaus m. Vilniaus moterų namai

(85) 2616380;

(85) 2696391;

(85) 2465555

[email protected]

Vilniaus m. ir raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Visagino raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Varėnos raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Zarasų raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų