Statybos Kęstučio gatvėje sukiršino gyventojus ir architektus

Nedideliame sklype Kęstučio gatvėje, pažymėtame 81 numeriu, jau daugybę metų ketinama įsprausti naują pastatą. Tačiau gretimo daugiabučio gyventojai prieštarauja, kad naujas pastatas glaustųsi prie jų namo, nors būtent toks užstatymas būdingas Naujamiesčiui.

Panaikino statybos leidimą

Galbūt naujas pastatas gali stovėti ir neprisiglaudęs? Tokius pasiūlymus svarstyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET) pateikė detalųjį planą rengiančios bendrovės „Miesto planas“ architektas Evaldas Barzdžiukas.

Posėdyje priminta, kad jau kadaise buvo patvirtintas šio sklypo detalusis planas, kuriame naujasis namas glaudžiasi prie senojo. Buvo gautas statybos leidimas, parengtas techninis projektas.

Gyventojai tam pasipriešino. 2006 m. teismas dokumentus panaikino, sklypo savininkai vėl viską pradėjo nuo nulio.

Pasak E.Barzdžiuko, gyventojai nesutinka su tuo, kad naujasis objektas prisišlietų prie jų namo sienos. Mat ugniasienėje, prie kurios tęsdamas gatvės užstatymą galėtų jungtis naujasis statinys, yra nedideli langeliai.

Be to, kitapus namo gyventojai laiko automobilius, ten stovi buitinių atliekų konteineriai. Jei prisišlies dar vienas namas, jiems teks jį apeiti aplinkui.

Privalėjo namus glausti

Taigi rengiamo detaliojo plano pasiūlymuose naujas pastatas pažymėtas trimis metrais toliau nuo daugiabučio, tarp namų atsiranda tarpas.

KAUET nariai kone vienbalsiai sukritikavo tokį statinių išdėstymą. Jie įsitikinę, kad šis plyšys gatvę darkytų, nes tiek Kęstučio gatvei, tiek visam Naujamiesčiui yra būdingas nepertraukiamas perimetrinis užstatymas.

KAUET narė, architektūros istorikė Jolita Kančienė priminė, kad, formuojant Naujamiestį tarpukariu, nuo 1933 m. įsigaliojo įstatymas, kad miesto centre nauji pastatai turi būti statomi pagal raudonąją liniją ir glaustis vienas prie kito. Todėl pastatų sienose buvo daromos ugniasienės, kad nebūtų kliūčių jungtis kitiems pastatams, o patekti į kiemus galėjo būti palikti pravažiavimo keliai pirmo aukšto lygyje.

KAUET posėdyje buvo neabejojama, kad langeliai ugniasienėje atsirado gyventojų iniciatyva – tokių pavyzdžių Kaune apstu. „Kodėl reikėtų laiminti gyventojų savivalę ir dėl to keisti architektūrinius sprendimus?“ – nesuprantama J.Kančienei.

Jei iškirsti langai išties yra įteisinti, istorikės žodžiais, yra padarytas nusikaltimas miesto urbanistinei struktūrai.

Kaltina gyventojus savivale

KAUET narys Jurgis Bučas ragino nenusileisti miesto centro gyventojų reikalavimams: „Objektas mažas, o problema labai didelė. Visuomenės intelektas – kaip naujagimio. Reikia neleisti tenkinti nesubrendusios visuomenės įgeidžių.“

Kitas architektas Saulius Juškys piktinosi, kad „ant architektų lipa kas tik nori – tiek gyventojai, tiek išduodantieji leidimus“. „Negali bet kas niokoti miestą, išsipjovęs langą ugniasienėje“, – pritarė architektas Dalius Šarakauskas.

Posėdyje dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius nemano, kad konkrečioje Kęstučio gatvės situacijoje pavyks paveikti gyventojus, nes kartą teismas jau yra nusprendęs jų naudai.

Butuose būtų šilčiau

Minėto Kęstučio gatvės 79-ojo namo antro aukšto gyventoja Kristina Domarkienė pripažino, kad gyventojai nesutiko su ankstesniais gretimo sklypo savininkų sumanymais.

Anksčiau, pasak moters, po naujuoju pastatu buvo ketinama įrengti dar ir požeminį garažą, todėl gyventojai būgštavo, kad 1932 m. statytam daugiabučiui tai dar labiau pakenks. „Mes namą jau tvirtinome, nes per potvynį buvo paplautas ir buvo griūvantis“, – argumentavo gyventoja.

Dabar, pasak K.Domarkienės, kai kurie žmonės sutiktų, jei naujas statinys būtų glaudžiamas prie jų namo, tačiau pirmo aukšto lygyje turėtų būti paliktas 3 metrų pločio praėjimas į kiemą.

„Mano pačios vonioje yra langelis. Aš suprantu, kad kai pastatys naują pastatą, ar jis bus priglaustas, ar ne, aš pro tą langelį saulės vis tiek nematysiu“, – kalbėjo moteris, neprieštaraujanti, kad namas būtų priblokuotas. Jos nuomone, prišliejus naują pastatą daugiabučiui būtų netgi geriau, nes būtų šilčiau.

Numatyta įkurti nakvynės namus

Gyventojos teigimu, langeliai vadinamojoje ugniasienėje buvo nuo pat namo pastatymo. „Kai 1973 m. atsikraustėme čia gyventi, dar nebuvo centrinio šildymo, vanduo buvo šildomas su voniose pastatytais katilais, tam langeliai buvo būtini“, – patikino K.Domarkienė.

Jei vis dėlto nebus galimybės naująjį statinį glausti prie daugiabučio, daugelio KAUET narių nuomone, pastatas galėtų būti ir aukštesnis, o ne tokio pat aukščio, kaip daugiabutis.

Sklypo savininkė – įmonė „Soliris“ čia numato įrengti nakvynės namų tipo apgyvendinimo įstaigą, kurioje ilgesnį laiką galėtų gyventi studentai ar samdyti darbuotojai, atvykę į komandiruotes.

Pirmajame aukšte galbūt veiktų kavinė. Rūsys po statiniu nenumatomas.

Komentaras

Rytis Sologubas

Įmonės „Soliris“ vadovas

Teismas, įvertinęs gyventojų kaprizus, panaikino anksčiau parengtą ir specialistų suderintą detalųjį planą, pagal kurį namas buvo visiškai priblokuotas prie daugiabučio. Dabar norime nuo ribos atsitraukti 3 metrus. Name bendrijos nėra, reikia bendrauti su kiekvienu gyventoju atskirai. Taip, gyventojai sutiktų, kad namas būtų glaudžiamas, paliekant pirmame aukšte praėjimą į kiemą. Tačiau jie tikriausiai nepasakė, kad sutikimą jie duotų tik su sąlyga: mes turėtume pakeisti visame name langus, sutvirtinti jų namo pamatus. Kodėl turėtume tai daryti? Name nėra bendrijos, žmonių nuomonės skirtingos. Dalis gyventojų, net ir tie, kurių butai ribojasi su siena, prie kurios galėtų būti blokuojamas namas, tam neprieštarauja. Priešiškai nusiteikę kitų butų savininkai, jie iškėlė mums sąlygas. Mano nuomone, jie priešinasi tik tam, kad pasipelnytų iš mūsų. Todėl mes, atsižvelgdami į teismo anksčiau priimtą sprendimą, matome vienintelę išeitį – visai nesiglausti prie daugiabučio.