„SOS vaikų kaimo“ mamos kasdienybė: kaip kas mėnesį išmaitinti šešis vaikus

  • Teksto dydis:

Ką pagaminti vakarienei, į kokią mokyklą leisti vaiką ir kaip tinkamai išauklėti bei paruošti gyvenimui atžalas – su tokiais rūpesčiais susiduria kiekviena vaikus auginanti šeima.

Ne išimtis ir „SOS vaikų kaimo“ mamos. Nors tai – samdomos darbuotojos, „SOS vaikų kaime“ jų atliekamą misiją sunku vadinti darbu: SOS mama viena pati dieną ir naktį prižiūri savo „šeimą“ – nuo 4 iki 7 įvairaus amžiaus vaikų. Auklėtiniai ją vadina tiesiog mama net ir tada, kai sulaukę pilnametystės palieka „SOS vaikų kaimą“, rašoma pranešime spaudai.

Apsisprendė per tris dienas

Vilniuje įsikūrusiame „SOS vaikų kaime“ šiandien gyvena 10 šeimų. Kiekviena jų turi atskirą namą, kuriame gyvenimas verda pagal mamos nustatytas taisykles. Dauguma jų SOS mamomis dirba jau apie 20 metų, tad vos kartą per savaitę laisvadienį turinčios moterys tai vadina ne darbu, o gyvenimo būdu.

„Visą gyvenimą svajojau turėti daug vaikų, dabar svajonė išsipildė su kaupu – auginu net šešis“, – juokiasi 2 savas dukras išauginusi ir jau daugiau kaip 15 metų SOS mama dirbanti Regina.

Per Kalėdas mums trūksta čiužinių. Esame išauginę jau 4 vaikų kartas, ir per šventes jie sugrįžta aplankyti savo mamų.

Iš pradžių moteris dirbo SOS mamos pagalbininke – SOS teta, kuri ateina tik dienos metu. Pasiūlymas tapti SOS mama Reginą užklupo netikėtai – tuo metu ji buvo išvykusi padirbėti į Vokietiją.

„Man davė tris dienas apsispręsti. Nežinojau, kas manęs laukia, bet sutikau. Jaučiau, kad čia mano vieta. Vos grįžusi, stačia galva pasinėriau į savo naująjį gyvenimą su septyniais vaikais, kurių amžius – nuo devynių mėnesių iki keliolikos metų“, - šypsosi dabar jau ne vieną kartą išauginusi moteris.

Regina pripažįsta, kad ne visos dienos būna lengvos, o sunkiausia, kai vaikai nepriima duodamos meilės ir rūpesčio: „Tačiau jie yra mano vaikai. Nepasisekus ateina pasitarti, pasiguosti, sugrįžta aplankyti net ir suaugę, sukūrę savo šeimas“, - džiaugiasi Regina.

Vaikų istorijos – sukrečiančios

„Per Kalėdas mums trūksta čiužinių. Esame išauginę jau 4 vaikų kartas, ir per šventes jie sugrįžta aplankyti savo mamų“, – dalinasi rėmimo projektus organizacijoje kuruojanti Aistė Lacitė.

„SOS vaikų kaime“ kiekviena šeima savarankiškai tvarko savo biudžetą – už mėnesiui gaunamus pinigus mamos turi ne tik išmaitinti ir aprengti gausų būrį vaikų, bet ir pasirūpinti jų psichologine, emocine sveikata, samdyti psichologus, logopedus. Būtent dėl to organizacija labiausiai vertina paramą ne daiktais, o pinigais – vienam nameliui būtiniausioms vaikų reikmėms per mėnesį reikia mažiausiai 1,5 tūkst. eurų.

„Vaikų istorijos labai skirtingos. Jei vaikas atkeliauja iš šeimos, kur buvo visiškai apleistas, neprižiūrėtas, nemokantis kalbėti, valgyti ar nusiprausti, reikia visos medikų, psichologų, logopedų komandos, daug laiko ir pinigų, kol jis pasivys savo bendraamžius. Daugelio į mūsų šeimas atkeliaujančių vaikų gyvenimo istorijos – sukrečiančios“ – liūdnai pripažįsta „SOS vaikų kaimų“ komunikacijos vadovė Agnė Belickaitė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje socialinės rizikos šeimose gyvena apie 10 tūkstančių vaikų. „SOS vaikų kaimas“ šiandien profesionalią globą suteikti gali vos daugiau nei šimtui.

Investicija į vaikus atsiperka dešimteriopai

Praėjusiais metais per Kalėdas Europoje buvo vykdoma akcija „No child should grow up alone“. Atliktas tyrimas parodė, jog 1 euro investicija į socialinės rizikos vaikus ateityje atsipirks 10 kartų.

„Parama „SOS vaikų kaimui“ šiandien – tai galimybė turėti pilnaverčius visuomenės narius ateityje, padedančius spręsti socialines problemas, o ne jas gilinančius. Ne kiekviena istorija - sėkminga, bet kiekvienas vaikas, kuriam pavyksta padėti – tai žmogus, kurio ateityje valstybei nereikės išlaikyti, tas, kuris dirbs pats, kurs vertę ir grąžins skolą su kaupu“, – teigia organizacijos rėmimu besirūpinanti A. Lacitė.

Nemokamai paaukoti gali kiekvienas

A.Lacitės teigimu, gyventojų įsitraukimas ir noras padėti kasmet auga, nors sudėtingomis sąlygomis augančių vaikų skaičius šalyje vis dar šimtus kartų lenkia organizacijos finansines galimybes jiems padėti. Vis daugiau pagalbos sulaukiama iš verslo, kai įmonės tampa ilgalaikiais rėmėjais arba rengia momentines akcijas, įtraukiančias vis daugiau aukojančiųjų.

„Šiuo metu labai laukiame labdaringų „Tele2“ grupės vadovų dviračių varžybų. Akcijoje sudalyvauti ir paaukoti gali kiekvienas norintis – balsuojančiam žmogui tai nieko nekainuoja. Mina vadovai, o žmonės balsuoja. Kiekvienas balsas pavirs į finansinę paramą mūsų vaikams, tad labai tikimės, kad žmonės neliks abejingi,“ – apie iniciatyvą pasakoja A. Lacitė.

Telekomunikacijų bendrovės organizuojamame dviračių maratone rugpjūčio 21-23 dienomis dalyvaus 10 aukščiausių „Tele2“ grupės vadovų. Per tris dienas jie ketina įveikti daugiau kaip 300 kilometrų iš Rygos į Vilnių. Žiūrovai kviečiami balsuoti už savo favoritą ir taip prisidėti prie paramos „SOS vaikų kaimui“.

Kiekvienas, nesvarbu už kurį dalyvį atiduotas balsas – tai 0,5 euro „SOS vaikų kaimams“ Lietuvoje bei Latvijoje. Aukoti balsuojant už lenktynių dalyvius galima čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lina

Lina portretas
Vaikai sugrįžta per Kaledas?Įsileiskime dar vienā Amerikietišką šventę- Padekos dieną.Atvažiuos Lietuvoj užauginti emigrantai aplankyti ,,tėvelių,, suvalgys kalakutą ir viso gero, paskui iš Londės atsiųs atviruką, vėliau savo vaikus ,,mamai,, priduos. Mes rūpinkimės, kad jiems čiūžinių ,,Dormeo,, netrūktų, o senatvėj ,,vaikučiai,, koja likusių dantų neišspirtų, jie juk - ypatingi, sužalota vaikyste.

Kaip patogu

Kaip patogu portretas
Gyventi patogu, kai kiti turi rūpintis tavo gerove. Argi neaišku, kad šeima turi rūpintis tėvai? Valstybė gali padėti, bet nebūti melžiama karve. Nesuprantu, kaip šiais laikais žmonės, rodos, atėję iš 19 amžiaus. Neapsišvietę, riboti ir nelaimingi, kad jais nesirūpina. Nesuaugę tėvai augina ir vaikus tokius, kurie vėliau irgi laukia iš kitų pagalbos.

Anonimas

Anonimas portretas
o kam tiek prisigimdet .uztektu vieno bet geriau dulkintis.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių