Raudondvaryje menas pamėgdžioja gamtą

Raudondvario dvaro sodybos parkas praturtėjo. Jame išsibarstė vienuolika neįprastų meno kūrinių. Juos per savaitę sukūrė Lietuvoje surengto tarptautinio žemės meno festivalio „Land Art Raudondvaris“ dalyviai.

Vertinimas: originalu

Pagal žemės meno koncepciją darbai turi būti kuriami atviroje erdvėje iš toje vietovėje esančių gamtinių medžiagų. Vijoklių ar nugenėtų medžių šakos, šaknys, pagaliukai – įvairios paprastai sudeginti skirtos nereikalingos liekanos menininkų rankose virto kūriniais.

„Gana originalu. Dar pavadinimas toks – “Jaukūs namai", – mostelėjo ranka į didžiules prie medžių kamienų prisišliejusias lizdus primenančias kompozicijas Alfonsa Steponavičienė iš Šiaulių.

Moteris pasakojo, kad jų kompanijos tikslas buvo aplankyti Panemunės pilis, o į Raudondvario pilį užsuko žinodami, kad čia turi būti kažkokių neįprastų kūrinių.

22 floristai, dizaineriai, dekoratoriai ir skulptoriai iš Lietuvos, Kanados, Taivano, Italijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Nyderlandų bei Vengrijos visą savaitę triūsė kurdami meniškas gamtos instaliacijas.

Jėga ir laikinumas

Gamtos kūriniai, kaip ir pati gamta, yra gyvi ir kintantys. Vieno autoriaus darbas – rodos, elementariai susmaigstytos liaunos, nužievintos šakelės, ko gero, pagrįstai priskirtinas prie trumpalaikiškiausių kūrinių.

Lietuvoje įprastu reiškiniu tampančios vėtros ir liūtys pirmai progai pasitaikius nušluos šį darbą. Vis dėlto žemės meno koncepcija tokį kūrinio kelią ir nusako.

Kaita ir laikinumu dvelkia kiekvienas menininkų sukurtas darbas. Kartu jie regisi tvirti ir nepajudinami. Supintos šakos ir šaknys, kurioms sutvirtinti menininkai nenaudojo jokių virvių ar kitokių tvirtinimo priemonių, panašūs į monumentalius gamtos paminklus.

Idėjos namams

Ant Raudondvario sodybos parko pakraštyje stovėjusio pastato pamatų likučių pastatyta aukšta siena su apvaliu langu (gal į gamtą?). Menininkai šią sieną sunėrė, kaip ir daugelį žemės meno kūrinių, iš šakų. Kone dviejų metrų aukščio siena išgaubtu skliautu atskyrė parko teritoriją nuo krūmokšniais apaugusio šlaito.

„Nesugebėjau paaiškinti vaikui, iš kur tie menininkai tų šakų gavo“, – nusijuokė Kristine Brazauskienė. Moteris sakė gyvenanti netoli parko, tačiau pasivaikščioti čia užsukanti retokai. Vis dėlto pripažino, kad neįprasti kūriniai ją maloniai nustebino.

„Labai savotiška, įdomu, įmanoma ir sau prisitaikyti. Gali minčių, idėjų pasisemti“, – vienas kitą papildydami festivalio kūrinius gyrė kauniečių Kaušylų šeima. Jie į Raudondvarį atvažiavo specialiai pasižiūrėti žemės meno.

Artėjantis ruduo, žiema paliks negrįžtamą pėdsaką žemės mene, tačiau tai tik priartins prie kito festivalio ir naujų idėjų.