Paklydėliui – antras šansas

Iš Leipcigo į Kupiškį lapkritį paržygiavęs Saulius Marcinkevičius vakar vėl išskrido į Vokietiją. Šįkart – kaip herojus, kurio laukia ir „Spiegel TV“ žurnalistai.

Šilta striukė, kelioninis krepšys ir rankinis bagažas. Taip atrodė vakar į Berlyno oro uostą atskridęs 41 metų Kupiškio rajono ūkininkas Saulius Marcinkevičius. Jis niekuo nesiskyrė nuo kitų keleivių. Tačiau vyro širdis daužėsi krūtinėje. Kupiškėnui Vokietija asocijuojasi su žaizdotomis kojomis, alkiu ir troškuliu, kurį malšino lietaus vandeniu.

p>Toje šalyje kartą jis jau yra buvęs. Visai neseniai – vos prieš porą mėnesių. Ir niekada negalvojo, kad čia kada nors grįš. „Kas planuoja grįžti į pragarą, kur patyrė tiek išgyvenimų, – stebėjosi jis. – Jaučiausi tarsi šou. Kas gali norėti tokio gyvenimo.“
Vokietijos mieste Leipcige pasimetusiam Kupiškio rajono gyventojui praėjusių metų lapkritį prireikė daug užsispyrimo. Be poilsio, pastogės ir maisto jis namo, daugiausia – pėsčias, keliavo beveik devynias paras.
Dabar viskas kitaip. Į Vokietiją lietuvis atvyko pakviestas šios šalies geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn AG“. Kupiškėną lydi lietuviškai ir vokiškai kalbantis palydovas. Kartu – ir krikšto dukra Vita Marcinkevičiūtė.
Kaip ir lapkritį, vyriškis atvyko į žemės ūkio parodą – šį kartą didžiausią pasaulyje – „Žalioji savaitė“. „Niekada gyvenime nesulaukiau tiek daug dėmesio“, – pirmomis valandomis S.Marcinkevičius spėjo įsitikinti, kad šį kartą Vokietija bus gerokai svetingesnė.

Motina nerimauja dėl sūnaus

Kai praėjo dokumentų kontrolės postą, kupiškėnas pasinaudojo krikšto dukters mobiliuoju telefonu. 41-erių vyras skambino motinai Bronei Pranskūnienei. Ji jaudinasi, nors matė, kad ketvirtadienio vakarą sūnus į Vilnių išvyko prabangiu automobiliu.
„Saulių pasiėmė vyras. Jis tikino, kad viskuo pasirūpins. Rytą pusryčiavo restorane, lėktuve irgi valgė“, – motina gerai žino, ką veikia sūnus.
Motina nerimauja dėl vieno – sūnaus kišenėse ir vėl švilpia vėjai. „Nenorėjo vykti, tam neturėjome pinigų. Tačiau ambasados darbuotojai užtikrino, kad juo pasirūpins. Galėjo išsikeisti nors litą. Kad nelabai yra iš ko – gyvename iš mano 650 litų pensijos“, – kalbėjo motina. Ji viliasi, kad bent šį kartą sūnus bus atidesnis.
„Jis lėtas, ramus, nemoka nė vienos užsienio kalbos, – apie sūnų kalbėjo mama. – Sakiau, kad namo nieko nevežtų, geriau savęs žiūrėtų. Neduok Dieve, jei vėl prapuls.“

Parodoje perka sėklas

Milžiniškoje„Žaliosios savaitės“ parodoje pasiklysta ir patys dalyviai. 115 tūkst. kv. metrų plote lankytojų laukia 1610 paviljonų iš 52 pasaulio šalių. Parodą paprastai aplanko 400 tūkst. žmonių.
„Jei būčiau vienas, tikrai prapulčiau, – pripažino S.Marcinkevičius. – Bet dabar dėl to nesuku galvos. Mūsų palydovai gerai orientuojasi visuose paviljonuose.“
O pats kupiškėnas greitai taps visų šalių virtuvių ekspertu. Jis degustuoja gėrimus, ragauja egzotiškus patiekalus. Aplankė ir naminių gyvulių stendą, nors pats ūkyje augina vien daržoves.Nors neketino nieko pirkti, dabar svarsto, ar nevertėtų įsigyti daržovių sėklų, kurias pavasarį bandytų pasėti Kupiškyje. „Manau, kad ir Lietuvoje sudygs raudonosios morkos ar oranžiniai kopūstai“, – tikisi S.Marcinkevičius.
Šiandien jo laukia ekskursija po Berlyno senamiestį. Kelionės rengėjai tikisi, kad išvyka į miestą kupiškėnui padės pažinti kitokią Vokietiją.

Sulaukė ir televizijos dėmesio

Berlyne S.Marcinkevičius turės progų apsivilkti kostiumą. Jam priėmimą surengs Lietuvos ambasadorius Evaldas Ignatavičius.
„Dabar išgarsėsiu visoje Vokietijoje“, – taip siūlymą filmuotis „Spiegel TV“ laidoje įvertino lietuvis. Vokietijos televizijos prodiuseriai suprato, kad šimtus kilometrų nužingsniavusio balto istorija verta televizijos kamerų.
Ką S.Marcinkevičius rengiasi papasakoti vokiečiams? „Nieko ypatinga. Tik tai, kas buvo“, – mažakalbis vyras jaudinosi prieš debiutą televizijoje.
Jis ir vėl prisimins, kad lapkritį į Lietuvą grįžo leisgyvis, netekęs 5 kg svorio, kruvinomis kojomis.
Jis pasakos apie tai, kaip su grupe žemdirbių keliavo į žemės ūkio parodą Hanoveryje, kaip sustojus autobusui Leipcige išlipo ir pasiklydo. Po kelių valandų susirinkę į autobusą keliautojai S.Marcinkevičiaus nesulaukė. Jis keturias paras klaidžiojo Leipcigo gatvėmis.
„Taip, kalbėsiu ir apie tai, kaip radau greitkelį, kaip priėjau Lenkijos sieną, kaip gėriau upelio vandenį, kaip valgiau obuolius“, – sakė vėl į Vokietiją grįžęs vyras. Bet ar jam reikia tokio dėmesio? „Laukiu, kol visa tai baigsis. Noriu namo, noriu gyventi kaip paprastas kaimietis“, – kalbėjo vyras. S.Marcinkevičius tiki, kad pirmadienio rytą nevėluos lėktuvas ir jis laiku nusileis Vilniaus oro uoste.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių