Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai.

Jautresni gyventojai perspėjami neužtrukti lauke.

„Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė.

Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomendavo mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke.

Aplinkos apsaugos agentūros ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, ilgesnį laiką vyraujant sausiems orams, pietinių krypčių vėjui, jau trečiadienį kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi. Vilniuje Žirmūnuose, Kaune Petrašiūnuose ir Klaipėdoje centre vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija viršijo ribinę vertę.

Pasak agentūros, oro užterštumo padidėjimą galėjo lemti šiluminės energijos gamybos įrenginiai. Be to, dalis teršalų pietų krypties oro pernašos esą galėjo būti atnešti iš kitų Europos regionų.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienį kai kur trumpai palis, penktadienį be žymesnių kritulių. Pūs silpnas vakarų krypčių vėjas. Vyraus nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore liks padidėjusi, daugelyje miestuose bus didelė paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.