Buvęs disidentas ir politikos veikėjas Adamas Michnikas sako, kad Lenkijos elitas turi suprasti lietuvių baimes, Lietuva – Varšuvos susierzinimą.

"Lenkijos elitas turi suprasti lietuvių baimes, tačiau ir Lietuva turi suprasti Lenkijos susierzinimą dėl draudimo naudoti lenkiškus rašmenis šios tautinės mažumos gyvenamose Lietuvos vietovėse", – teigia publicistas A.Michnikas.

Dienraštyje "Gazeta Wyborcza" paskelbtame straipsnyje jis perspėja, kad tarp dviejų šalių "sugrįžta priešiškumo, skundų ir šantažo kalba".

A.Michnikas primena, kad "geležinis Lenkijos politikos po 1989-ųjų principas buvo geri santykiai su visais kaimynais ir tautinėmis mažumomis".

"Apimta suartėjimo dvasios, sutikdama su Jerzy Giedroyco, Jono Pauliaus II ir demokratinės opozicijos mintimis, Lenkijos vyriausybė atmetė nacionalizmą. Lenkija buvo Lietuvos sąjungininkė kelyje į nepriklausomybę. Rėmė jos siekius kelyje į NATO ir ES. Lietuvos ir Lenkijos siena buvo galutinė", – pradeda straipsnį A.Michnikas.

Prieš 10 metų Gedimino ordino Komandoro kryžiumi Lietuvos apdovanotas A.Michnikas teigia save priskiriantis "publicistų grupei, kurie manė, kad jeigu lenkų yra dešimt kartų daugiau, tai ir kiekviena lenkų kaltė yra dešimt kartų didesnė".

"Pritariau kantrumui ir laukiau geranoriškesnio lenkų mažumos Lietuvoje traktavimo. Nežiūrint į tai, kad šovinistai abiejose sienos pusėse ieškojo konfliktų, laimėdavo sveikas protas. Lenkijoje dominavo geranoriškumas, nors pasitaikydavo ignoravimo ir žiūrėjimo iš aukšto atvejų. Lietuvoje tuo metu vyravo nepasitikėjimas", – rašo jis.

"Nemokšiškumas ir įtarumas – perkūniškas junginys. Deja, taip dabar vystosi lietuvių ir lenkų santykiai. Sugrįžta priešiškumo, skundų ir šantažo kalba. Jeigu nugalės beprasmis tvirtinimas, kad Lietuva taip elgiasi Maskvos nurodymu (tai girdėjau iš lenkų politiko), o premjeras Donaldas Tuskas yra ant Vladimiro Putino pavadžio (tai girdėjau iš Lietuvos politiko), tai Lietuva ir Lenkija sunaikins istorinę galimybę", – perspėja buvęs disidentas.

"Lietuva turi teisę iš visų savo šalies piliečių tikėtis lojalumo. Lenkų kilmės Lietuvos piliečiai turi teisę iš Lietuvos tikėtis teisingo traktavimo, o iš Lenkijos – geranoriškumo. Tačiau geranoriškumas turi savo ribas. Lenkijos elitas turi suprasti lietuvių baimę, pavyzdžiui, dėl teritorinės autonomijos postulatų. Lietuva turi suprasti Lenkijos vyriausybės susierzinimą, kai draudžiama lenkiškai rašyti vietovių pavadinimus. Užsispyrimas tokiu nereikšmingu klausimu yra fatališkas", – teigia A.Michnikas.

"Lenkų publicisto tikslas nėra diktuoti Lietuvos elitui, kaip elgtis. Tačiau jam reikia pasakyti: neleiskite, kad sugrįžtų tarpukario fobijos. Pasakykite sau, kad Lietuvos interesams padeda geri santykiai su Lenkija", – rašo jis.

Pasak A.Michniko, dialogo dabar būtų galima pasimokyti iš Czesławo Miłoszo ir Tomo Venclovos, kurie "vedė draugišką dialogą blogesniais laikais".

A.Michnikas, kuriam dabar yra 65 metai, aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius, per 1991 m. sausio sovietų agresiją buvo atvykęs į Vilnių.