Giraitės gyvenvietė – dar viena patraukli privačių namų oazė Kauno prieigose. Tačiau dėl blogo susisiekimo šalia esantis miestas žmonėms tarsi nutolsta.

Vilioja kaimo tyla

Gatvių pavadinimai byloja, kad gyvenvietė įsikūrusi tikrame gamtos prieglobstyje. Dailūs vienaaukščiai, dviaukščiai mūrinukai iškilę ar dar statomi Spanguolių, Bruk­nių, Aviečių, Klevų, Drebulių, Pušų, Eglių gatvėse. Vienos jų jau sutvarkytos, išasfaltuotos, o kitos dar duobėtos ir tvarka, matyt, jose bus negreitai. Prie daugelio statomų namų galima pamatyti stovintį ekskavatorių, traktorių ar kitokios technikos. Žiemą, sakė vienoje sodybų sutikti sutuoktiniai, darbai sustojo, laukiama pavasario.

Žemės aras Giraitėje kainuoja 18 tūkst. litų, parduodamų sklypų dydis – 10 ir daugiau arų.

„VisAos komunikacijos atvestos, kol kas nebus tik dujų“, – paskambinus telefonu paaiškina sklypus siūlantis vyriškis.

Nauji namai tarsi grybai po lietaus sparčiai dygsta ne tik Giraitėje, bet ir Užliedžiuose, už kelių kilometrų esančiame Vijūkų kaime. Gyventojai patys susimoka ir už gatvių asfaltavimą, projektuojamus kanalizacijos bei vandens valymo įrenginius.

„Sklypą įsigijome prieš pusmetį. Ilgai svarstėme, kokiame rajone įsikurti. Labai norėjome turėti ne tik nuosavą namą, bet ir sodą, daržą, kuriame galėtume padirbėti. Pasiėmę iš banko paskolą nutarėme įsikurti Giraitėje“, – pasakojo Jonas Kudinskas, kurį su žmona sutikome prie vieno statomų namų. Vyriškis pasakojo, kad kol kas neįsivaizduoja, kaip seksis gyventi išsikėlus iš miesto centro. Labiausiai neramu dėl vaikų, kurie pripratę lankyti miesto mokyklą ir jos keisti nenorės.

Vaikai pasigenda pramogų

Maždaug už keturių kilometrų, Užliedžiuose, yra tik Domeikavos gimnazijos pradinių klasių skyrius. Giraitėje gyvenantys moksleiviai dažniausiai važinėja į mokyklas, esančias Šilainiuose. Vienus savais automobiliais nuveža tėvai, kitiems patogiau važiuoti rajono savivaldybės skirtais autobusiukais.

Pasak Užliedžių seniūnės Jūratės Truncienės, vaikai į pamokas ir iš jų vežiojami ne tik iš Giraitės, bet ir Užliedžių. Devintokai Rimas ir Egidijus mokosi Šilainiuose esančioje Milikonių vidurinėje mokyk­loje, jie norėtų lankyti kai kuriuos būrelius, bet yra priklausomi nuo autobuso grafiko. Kartais į namus paaugliai grįžta 101–ojo maršruto mikroautobusu, bet jis važiuoja retai.

„Giraitėje smagu tik vasarą, o žiemą čia nėra ką veikti. Labai trūksta pramogų“, – pasakojo moksleiviai, kuriuos sutikome čiuožinėjančius nuo kalniuko.

Aplink lėčiau, bet patogiau

Giraitės gyventojai apgailestauja, kad negali išnaudoti visų gyvenimo Kauno pašonėje galimybių.

Buvusi medicinos sesuo, o dabar pensininkė Marija Diminskienė Giraitėje gyvena jau dešimt metų. Moteriai ir jos šeimai labiausiai patinka ramybė ir grynas oras. Inžinierius sūnus ir farmacininkė marti dirba Kaune, o senoji tvarkosi namuose, vasarą triūsia sodyboje.

 „Viskas būtų neblogai, bet iš Giraitės nėra tiesioginio išvažiavimo į Kauną, – sakė moteris. – Pro IX fortą patekti į miestą arčiau, bet važiuoti nepatogu, nes kelias labai duobėtas. Išsukus į Klaipėdos –Vilniaus magistralę labai didelis judėjimas, nesaugu“, – aiškino Giraitės gyventoja.

Nesaugi kelionė namo

Kauno medicinos universiteto docentą Vytautą Vaičekauską vienoje Giraitės gatvių sutikome prie namų bekasantį sniegą. Iš darbo grįžęs vyras teigė šitaip atsipalaiduojantis po dienos rūpesčių.

„Namą statėmės trylika metų. Pernai pagaliau atšventę įkurtuves pajutome gyvenimo užmiestyje privalumus. Nuosavas namas – ne daugiaaukštis. Čia gali atsipūsti sode ar darže, pabėgioti, pasislėpti nuo miesto triukšmo“, – sakė naujakurystės rūpesčiais dar tebegyvenantis V.Vaičekauskas.

Jis pripažino, kad neturėdamas automobilio iš užmiesčio į miestą dažnai neprivažinėsi. Kaip ir kiti dirbantieji mieste, važiuodamas į Kauną docentas patiria nepatogumų. Ypač grįžtant pavakare į namus Vilniaus - Kauno magistralėje ties posūkiu į Giraitę ar Užliedžius susidaro didelė automobilių spūstis.

„Automobiliai, sukdami į gyvenvietę, sustoja antrojoje eismo juostoje. Kyla pavojus, kad dideliu greičiu važiuojančios sunkiasvorės mašinos gali juos kliudyti“, – aiškino docentas.

Seniūnė J.Truncienė mano, kad greitkelyje ties posūkiu į Giraitę turėtų būti įrengtas viadukas. „Ne kartą dėl to kreipėmės į įvairias institucijas, bet pagalbos nesulaukiame. Kitas kelias, esantis ties IX fortu, išmaltas sunkiasvorių mašinų, jo niekas neremontuoja. Mūsų seniūnijai priklauso tik trečdalis šio kelio“, - pasakojo J.Truncienė.

Parduotuvė – tik viena

Nemažai Giraitės gyventojų dirba gyvenvietėje neseniai pastatytoje Šovinių gamykloje, Lietuvos veterinarijos akademijos mokymo ir bandymų centre, mėsos perdirbimo įmonėje „Ratakis“ ir kitose firmose.

Tačiau dauguma gyventojų važinėja dirbti į Kauną.

Užsukę į vienintelę Giraitėje esančią maisto produktų parduotuvę pardavėją Violetą Krasnovienę radome nuobodžiaujančią – nebuvo nė vieno pirkėjo. Kuklus buvo ir prekių asortimentas.

„Daugiausia apsiperkame „Megoje“ arba „Maximoje“, o čia užsukame tik prireikus būtiniausių produktų. Į Giraitę grįžtame vakare, mums rūpi tik mūsų namai“, – dalijosi gyvenimo Giraitėje patirtimi naujakurė Vilma Čepulkienė.

Seniūnė J.Truncienė norėtų, kad aktyvesnė būtų pernai susikūrusio bendruomenės centro veikla.