Pasistatyti naują būstą, ko gero, būtų lengviau, nei perimti seną daugiabutį iš jį administruojančios įmonės – tuo įsitikino vieno Šaltinių gatvės namo gyventojai.

Šaltinių gatvės 7-o namo gyventojų bendrija jau kelis mėnesius laukia, kada daugiabučių namų administravimu besiverčiančiai bendrovei „Naujamiesčio būstas“ pagaliau galės ištarti sudie.
Bendrija, nepatenkinta administruojančios bendrovės darbu, nori pasamdyti kitą administratorių. Tačiau „Naujamiesčio būstas“ nesutinka pasirašyti gyventojų parengto namo perdavimo–priėmimo akto.
Prieš tai bendrijos pirmininkė Birutė Babravičienė net kelis mėnesius mindė
„Naujamiesčio būsto“ slenkstį reikalaudama grąžinti namo techninę ir priežiūros dokumentaciją, be kurios neįmanoma savarankiškai pradėti administruoti namo. Moteris vis susidurdavo su kliūtimis: tai bendrovės darbuotojams nepavykdavo laiku rasti kokio nors dokumento, tai savaitę nebuvo kokio vadybininko, kuris turėjo atlikti kažkokį veiksmą.

B.Babravičienė įsitikinusi, kad „Naujamiesčio būstas“ vilkina namo perdavimo procedūrą, nes jis nesuinteresuotas prarasti kliento. Perdavimas stringa ir dėl to, kad „Naujamiesčio būstas“ nesutinka pripažinti, jog buvo visiškai apleidęs administruojamą namą, nenori pasirašyti akto, kuriame išdėstytas bendrovei nepalankus namo būklės įvertinimas. „Jiems būtų paranku ir toliau rinkti pinigus ir už nieką neatsiskaityti“, – piktinosi bendrijos pirmininkė.

Vamzdžius remia pagaliai

„Pasidomėjau, kuo „Naujamiesčio būstas“ užsiėmė visus tuos metus, kai administravo mūsų namą. Paaiškėjo, kad kasmet rašydavo gražias ataskaitas savivaldybei, kaip tvarko namą, kaip jį prižiūri, bet iš tikrųjų viskas buvo tik popieriuje. Realiai nei tinko nebuvo užtepta ant skylių sienose, nei vamzdžiai tvarkyti, beveik nieko nedaryta“, – apmaudžiai kalbėjo B.Babravičienė.
Namo rūsyje esantys kanalizacijos vamzdžiai visiškai sutrūniję ir paramstyti pagaliais. Jie dažnai trūkinėja ir tada rūsys bent kelioms dienoms tampa fekalijų baseinu. Tokiu metu gyventojams tenka kvėpuoti dvoku, kuris pro mūro plyšius kyla aukštyn į butus. Pastarąjį kartą tokia avarija įvyko prieš keletą savaičių.
Kaip teigė B.Babravičienė, tokiais atvejais nesulaukę „Naujamiesčio būsto“ dėmesio gyventojai patys kviesdavosi avarinę tarnybą ir už atliktus darbus mokėdavo iš savo kišenės. Tačiau tada butų savininkai sulaukdavo dar vieno akibrokšto – kai po vamzdyno avarijos gaudavo kasmėnesinius mokėjimo lapelius, juose būdavo nurodomas papildomas mokestis „Naujamiesčio būstui“ už avarijos likvidavimą.

Surinktų pinigų mįslė

B.Babravičienė tikino, kad „Naujamiesčio būstas“ namo administ-ravimo laikotarpiu su jo gyventojais nepalaikė jokio ryšio. „Net kai šiukšlių išvežimas staiga pabrango šešis kartus, nei prieš tai, nei po to gyventojams nebuvo pateikta jokia informacija ar paaiškinta. Ir tai tik vienas pavyzdys“, – sakė B.Babravičienė.
Dar viena mįslė – kur buvo panaudotos per daugelį metų iš gyventojų surinktos namo kaupiamojo fondo lėšos.
 „Iš pradžių net nežinojome, kiek tų lėšų buvo surinkta. Pasirodo, „Naujamiesčio būstas“ tokių duomenų neturi arba tvirtina neturįs. Gavome tik buhalterines išklotines nuo 1998 m., iš jų matyti kiekvieno gyventojo atskirai sumokėti pinigai. Galima bandyti suskaičiuoti bendrą sumą, tačiau kur tie pinigai panaudoti, vėl neaišku“, – sakė B.Babravičienė.
„Naujamiesčio būstas“ tvirtino, kad iš surinktų pinigų likę kiek daugiau nei 700 litų, tačiau iki šiol tų pinigų į bendrijos sąskaitą nepervedė.

Pateiks pavyzdinę formą

Kai jau atrodė, kad istorija su „Naujamiesčio būstu“ eina į pabaigą, netikėtai atsirado dar viena kliūtis: bendrovė atsisakė pasirašyti namo perdavimo–perėmimo aktą, kuriame išvardyti visi namo defektai: nutrupėję ir suskilę pamatai, plyšiai sienose, kiaurymės čerpių stoge, gabalais nuskilę balkonai, iškritę ar suskilinėję laiptinės langai, nesandarūs vandentiekio vamzdžiai, susidėvėjusi ir pavojų kelianti elektros
instaliacija.
Dabar „Naujamiesčio būstas“ rengia savąjį namo perdavimo–perėmimo akto projektą, jį žada per dvi savaites pateikti bendrijai.
„Yra patvirtinta pavyzdinė tokio akto forma ir negalime į jį surašyti visos namo legendos, kad, pavyzdžiui, dešinėje namo pusėje po dešimta plyta yra dviejų centimetrų plyšys. Suprantu gyventojų norą į aktą surašyti visas smulkmenas, bet jie neturi kompetencijos. Tik atestuoti specialistai gali įvertinti namo būklę. Be to, mes ne kartą perdavėme namus ir žinome, kaip tai rašoma. O rašoma lakoniškai: sienos patenkinamos būklės, perdengimai – geri, pamatai – geri, ir viskas“, – „Vilniaus dienai“ aiškino „Naujamiesčio būsto“ direktorius Sigitas Čirba.

Jokių nesklandumų nėra?

Pastatus administruojančios bendrovės vadovas taip pat gynėsi, neva gyventojų priekaištai dėl namo defektų jiems beriami nepelnytai.
 „Pagal administravimo tvarką administratorius prižiūri namo sistemas, kad jos funkcionuotų, o jos remontuojamos ar pertvarkomos nusprendus bendraturčiams. Jeigu gyventojai nepageidavo sutvarkyti vamzdynų, tai dabar ir yra tokia padėtis, kokia yra. Mūsų pareiga, kad viskas funkcionuotų. O kanalizacija veikia, vandenį karštą ir šaltą jie turi, jokių nesklandumų nėra, išlaikomi visi reikalavimuose numatyti parametrai“, – užtikrino S.Čirba.
„Naujamiesčio būsto“ direktorius taip pat tvirtino, kad jis ar jo pavaldiniai nebandė vilkinti namo dokumentų perdavimo bendrijai: „Visa dokumentacija buvo labai geranoriškai pateikta. Atidavėme net sukauptus pačių gyventojų skundus ir raštus. Viską perdavėme. Gal net per daug geranoriškas buvau, nes net parašo neprašiau, kad perdaviau 20 ar 50 lapų.“