Lietuvos ir Vilniaus konservatorių vertybės – visiškai skirtingos

Politinė aritmetika

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius pritaria nuomonei, kad sostinės mero nurodymas nuplėšti Generolo Vėtros memorialinę lentą susijęs su papildomų reitingo taškų medžiokle artėjant 2020 m. Seimo rinkimams.

"Kadangi Lietuvoje turime gerokai susiskaldžiusią visuomenę, tai ir partijoms tampa naudinga taktika orientuotis į tuos kelis procentus rinkėjų, kurie leistų peržengti minimalią ribą Seimo rinkimuose. Pavyzdžiui, Vilniuje R.Šimašiaus vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas savivaldos rinkimuose gavo apie 60 tūkst. rinkėjų balsų. Skaičius labai arti 5 proc. barjero visos Lietuvos mastu ir, matyt, yra svajonė, kad bent jau didelė dalis R.Šimašiaus rinkėjų, balsavusių per savivaldos rinkimus, Seimo rinkimuose pasirinktų Laisvės partiją. Po to, gavus dar šiek tiek liberalių rinkėjų paramos kituose didžiuosiuose miestuose, su kokiais 70 tūkst. balsų jau galima drąsiai pretenduoti į frakciją parlamente. Politinė aritmetika yra labai paprasta ir racionali – reikia tik rasti temą ir būdą, kurie tuos rinkėjus mobilizuotų", – aiškino politologas.

Kadangi Lietuvoje turime gerokai susiskaldžiusią visuomenę, tai ir partijoms tampa naudinga.

Tema buvo pasirinkta gana vykusiai – liberalių pažiūrų rinkėjai išties neprieštarauja istorinės, tautinės atminties ir valstybingumo ženklų naikinimui bet kokiomis formomis. Tačiau, A.Krupavičiaus nuomone, R.Šimašiui pritrūko politinio įžvalgumo.

"Kalkuliacijos dėl galimų liberalių rinkėjų balsų buvo, bet akivaizdu, kad R.Šimašius apsiskaičiavo, nes tai, kaip buvo pašalintas atminties ženklas, netelpa į jokius rėmus", – sakė politologas.

Vertybės tapo atgyvena

Profesoriaus nestebina, kad po R.Šimašiaus akibrokšto prokurorams ir užsienio reikalų ministrui užduotis dalijantys konservatoriai iki šiol nepareiškė, kad jiems su šiuo politiku ne pakeliui ir nepaliko sostinę valdančios koalicijos.

"Koalicijos paprastai griūva, kai paminami principiniai dalykai, bet Lietuvos politikoje su principais yra labai daug problemų, – sakė A.Krupavičius. – Principai prisimenami tik rinkimų kampanijų metu, kai kalbama apie vertybes. Po rinkimų, kai reikia formuoti koalicijas, vertybės grūdamos kuo giliau į stalčius, o daugiausia lemia ūkiniai ar verslų interesai."

Politologas priminė, kaip klostėsi dabartinė situacija tarp TS-LKD ir Laisvės partijų Vilniuje: esą vadinamąjį "blitzkriegą" dar prieš 2016 m. Seimo rinkimus pradėjo patys konservatoriai, užsimoję patraukti į savo pusę kuo daugiau liberalių rinkėjų, nusivylusių Liberalų sąjūdžiu, kurį parklupdė Eligijaus Masiulio kyšininkavimo skandalas.

"Per tuos žygius pas liberalius rinkėjus TS-LKD gerokai primiršo savo konservatyvųjį elektoratą, todėl dabar, matyt, tvyro tam tikras pasimetimas, kaip naudingiausia elgtis šioje situacijoje, – svarstė A.Krupavičius. – Kad ir kaip ten būtų, konservatoriškieji ir krikščionių demokratų sparno rinkėjai R.Šimašiaus veiksmus vertina tik neigiamai. Ko gera, TS-LKD dabar bandys laviruoti tarp šių rinkėjų bei prisiviliotų liberalų, ir neapibrėžtumas, galutinės principinės pozicijos neturėjimas kurį laiką bus jų taktikos elementas."

TS-LKD atstovai siekia žūtbūt išsilaikyti valdžioje ir suvokdami prastą ateities perspektyvą. Mat per paskutinius savivaldos rinkimus Vilniuje partija sulaukė tik 30 tūkst. rinkėjų palaikymo, o Laisvės partija vėliau persivadinęs R.Šimašiaus visuomeninis komitetas balsų gavo dvigubai daugiau.

"Jie supranta, kad eskaluodami klausimus dėl istorinės atminties ženklų, dėl prieštaringai vertinamų asmenybių, kartu didins ir šioje srityje oponuojančios Laisvės partijos žinomumą, o pasitraukdami iš valdančiosios koalicijos vargu ar pritrauktų naujų rinkėjų simpatijų, nebent pavyktų susigrąžinti tuos, kurie buvo nuo jų nusisukę", – svarstė politologas.

Tiesa, jis neatmetė, kad konservatorius į rimtesnę konfrontaciją su sostinės valdančiosios koalicijos lyderiais galėtų pastūmėti tarptautinė opinija dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų vertinimo: "Intrigos čia labai daug, ypač kai R.Šimašiaus poelgis sukėlė reakciją ir tarptautiniu mastu. Manau, konservatoriai tai turėtų išnaudoti, nors ir šiek tiek pavėlavę."

Juodoji R.Šimašiaus dėmė

Skandalas, kad britų rinkos duomenų analizės bendrovė "Cambridge Analytica" neteisėtai rinko "Facebook" vartotojų duomenis ir vėliau juos naudojo rinkėjams paveikti, per pasaulį nuvilnijo 2017 m. pavasarį. Paaiškėjo, kad tai vyko JAV prezidento rinkimų, "Brexit" kampanijų metu, o taip pat per 2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimus, konkrečiai – Vilniaus mero rinkimuose.

Lietuvos liberalų sąjūdis 2014 m. buvo sudaręs sutartį su patronuojančia "Cambridge Analytica" bendrove "SCL Elections Limited", kuri įsipareigojo sukurti ir perduoti partijai Vilniaus miesto rinkėjų duomenų bazę, suteikti prieigą prie savo sukurtos programinės įrangos ir serverio, skirtų rinkimų kampanijos vadybai, rinkėjų viliojimui, apklausų vykdymui ir kt. palengvinti. Taip pat britai įsipareigojo įvertinti Liberalų sąjūdžio ir jo kandidato į Vilniaus miesto merus R.Šimašiaus parengtą rinkimų strategiją, padėti tobulinti rinkėjų apklausų atlikimo metodus, kuriuos partija galėtų naudoti ir vėlesniuose rinkimuose.

R.Šimašius tuomet aršiai gynėsi, kad jis pats nesinaudojo "SCL Elections Limited" paslaugomis. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir nustatė, kad sutartyje numatyta suma – 30 tūkst. eurų – buvo sumokėta iki cento, o visos paslaugos suteiktos. Tačiau Liberalų sąjūdis minėtos 30 tūkst. eurų sumos kažkodėl nedeklaravo VRK ir taip pažeidė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą.

Kadangi pažeidimui jau buvo suėjęs senaties terminas, Liberalų sąjūdis už jį nubaustas nebuvo – VRK tik nusprendė papildyti 2015 m. rinkimų politinės kampanijos finansinę ataskaitą nuslėptais pinigais.