Kauno ekspertai pagrindinės miesto pėsčiųjų gatvės sutvarkymo projektiniuose pasiūlymuose pasigedo aiškios strategijos.

Pamėgo ilgai diskutuoti

Architektų Astos ir Šarūno Kiaunių pristatyti Laisvės alėjos projektiniai pasiūlymai sulaukė Kauno ekspertų tarybos kritikos. Prieš daugiau nei pusę metų tik šie architektai dalyvavo savivaldybės skelbtame konkurse. Jų kolegos nepanoro kurti Laisvės alėjos vizijos. Tačiau antradienį vykusiame posėdyje ekspertai pažėrė nemažai priekaištų.

Ekspertui Rimvydui Paliui užsiminus, kad apie Laisvės alėją pirmiausia reikėjo plačiau diskutuoti su visuomene, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atkirto, kad tokių svarstymų būta. „Gal jums su atmintimi blogai“, - replikavo valdininkas.

Tačiau kiti architektai pripažino, kad dėl Laisvės alėjos ateities diskutuota ne su visuomene, o uždarose komisijose.

„Tai turėtų būti ne dviejų architektų, o įvairių sričių specialistų darbas“, - teigė architektas Linas Tuleikis.

Ekspertų teigimu, Laisvės alėjos pertvarkymo projektai dar ne kartą bus svarstomi taryboje.

Išgąsdino požeminiai garažai

A. ir Š. Kiaunės projektiniuose pasiūlymuose numatyta galimybė po visa Laisvės alėja įrengti požemines automobilių stovėjimo aikšteles, vakarais alėjoje leisti važinėti transportui.

Tai bene daugiausiai ekspertų kritikos sulaukę pasiūlymai. Š.Kiaunės teigimu, norint įrengti tokias aikšteles ir išsaugoti liepų alėją, rengti medžius persodinti reikėtų apie 3 metus. Be to, nėra garantijų, kad jie vėliau sėkmingai augs.

„Apie požeminius garažus galima kalbėti tik aikštėse, o ne po visa alėja. Nerealiai skamba ir pats medžių iškėlimas“, - teigė ekspertų tarybos narys Evaldas Barzdžiukas.

Ekspertai iš esmės pritarė pasiūlytai naujų šviestuvų koncepcijai. Apšvietimo stulpus siūloma patraukti arčiau medžių. Be to, papildomas apšvietimas būtų įrengtas vidiniame alėjos take tarp liepų. Specialistų teigimu, dabartiniai elektros apšvietimo stulpai užgožia pagrindinį Laisvės alėjos akcentą - liepų taką.

Nuo strategijos iki šiukšliadėžių

Projektinių pasiūlymų autoriai akcentavo, kad Laisvės alėjoje derėtų atgaivinti kiemų struktūrą. Taip atkreiptas dėmesys į alėjoje esančius kultūrinius objektus, šalia kurių galėtų formuotis jaukios erdvės. Pasak Š.Kiaunės, menkaverčius statinius kiemuose derėtų nugriauti.

Dar vienas architektų pasiūlymas - šalia savivaldybės pastato suformuoti aikštę, taip atkuriant trijų aikščių sistemą.

Tačiau daugiausiai diskusijų ekspertų tarybos posėdyje užvirė dėl šviestuvų formos ir kitų smulkmenų. Tai nustebino kai kuriuos ekspertus.

„Kilo neaiškumų dėl šios vizijos užduoties ir tikslų. Dabar kalbame ir apie plytelių raštą, ir apie šiukšliadėžes, ir apie urbanistinę kvartalų struktūrą. Nieko iš to nebus. Persukime šviestuvų lempas ir skirstomės. Ar miestas bent žino, kam reikalingas šis projektas?“ - ironizavo architektas Audrys Karalius, pasigedęs aiškios strategijos

Kauno ekspertų taryba priėmė gana abstraktų nutarimą. Jie pripažino, kad A.ir Š.Kiaunių pateikti pasiūlymai yra gera pradžia tolesniam darbui. Taip pat prašoma atlikti Laisvės alėjos savitumo ir socialinio portreto analizę.

Meras tikina esąs realistas

Architektų posėdyje dalyvavęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad šiemet miestas Laisvės alėjos šviestuvams įrengti skirs 2-3 milijonus litų. Kai kurie ekspertai replikavo, jog mero pesimizmas nesuteikia vilčių, kad Laisvės alėja bus atnaujinta iš pagrindų.

„Esu ne pesimistas, o realistas. Mūsų kadencija trunka ketverius metus, todėl turime dėlioti prioritetus. Miestas gali pakeisti šviestuvus, o visam projektui reikia gauti lėšų iš Vyriausybės ar ES fondų“, - tikino meras.

Pirminiais skaičiavimais, Laisvės alėjos rekonstrukcija kainuos daugiau nei 100 milijonų litų. A.Kupčinskas nesiėmė vertinti architektų siūlomų vizijų.

„Kaip kiekvienas lietuvis yra krepšinio ekspertas, taip kiekvienas kaunietis turi savo nuomonę apie Laisvės alėjos pertvarkymą. Manau, kad čia lemiamą žodį turėtų tarti specialistai“, - tvirtino meras.