Tokį poreikį buvo išsakęs Lietuvos nacionalinis muziejus.

„Keltuvas (...) jau veikia daugiau negu 22 metai, detalių jam rasti praktiškai yra neįmanoma, jos visos yra pritaikomos mūsų meistrų, kurie sugeba kažkokiu tai stebuklingu būdu tas detales pritaikyti. Na, ir matom, kad bet kada tas keltuvas gali sugesti nepataisomai“, – posėdžio metu sakė muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Anot jo, projektavimo darbams reikia apie 700 tūkst. eurų lėšų.

V. Petrokas pabrėžė, kad keltuvas į Gedimino kalną – ne „prabangos prekė, o būtinybė“.

„Pirmiausiai dėl to, kad (...) neįgaliesiems, tėvams su mažais vaikais ir vežimėliais, taip pat senyvo amžiaus žmonėms patekti į Gedimino kalną tikrai yra labai sudėtinga, praktiškai yra neįmanoma, nes mes dabar turim tiktai akmenimis grįstą kelią, taką nuo Vilnelės“, – kalbėjo muziejaus atstovas.

Tokiai pozicijai pritarė ir Kultūros ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis, Anot jo, tai „ne vien patogumo reikalas, tai yra imperatyvių teisės aktų susijusių su neįgaliųjų teise patekti į kultūros įstaigas, į kultūros objektus įgyvendinimas“.

Komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pateikė idėją, kad galbūt šios išlaidos galėtų būti susietos su paties Gedimino kalno tvarkymui skirtomis lėšomis.

Kaip skelbė BNS, kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, o 2017 metų pabaigoje buvo paskelbta ekstremali situacija.

2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte buvo numatyta Gedimino kalnui tvirtinti per trejus metus skirti 15 mln. eurų.

Premjerės Ingos Ruginienės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė sakė, kad muziejaus prašymas buvo išgirstas, biudžete bus ieškoma galimybių patenkinti šiuos poreikius.

„Be abejo, ieškosime galimybių biudžete ir galbūt galima bus būtent su Gedimino kalno kažkokiais tai darbais (susieti – BNS)“, – kalbėjo patarėja.

BNS rašė, kad Gedimino kalno funikulierius įrengtas 2003-iaisiais. Jis šiuo metu sustabdytas dėl dažnų gedimų ir brangaus remonto.

2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo.

Per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. 2018-aisiais remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, 2019 metais šis skirtumas siekė jau trylika kartų.

Praėjusias metais metais keltuvu pasinaudojo 177 tūkst. lankytojų.