Prie Laisvės alėjos fontano vakar protesto akciją surengė Kauno azerbaidžaniečių bendruomenės atstovai. Kodėl? Jie pasipiktino Kamerinio teatro kelione į Kalnų Karabachą. Į šią teritoriją teatralai pateko iš Armėnijos pusės.

Reikalavo pagarbos

"Kelias į Kalnų Karabachą veda per Azerbaidžaną, mes reikalaujame pagarbos Azerbaidžano teritoriniam vientisumui, Kauno kamerinis teatras negerbia Azerbaidžano", – skandavo ptotestuotojai.

Jų Laisvės alėjoje prie fontano susirinko apie keliasdešimt, daugiausia studentų iš Azerbaidžano, kurie mokosi Lietuvoje pagal mainų programą. Juos stebėjo policijos patruliai.

"Nesame prieš Kauno kamerinio teatro vizitą į Armėniją, tačiau mes nepalaikome to, kaip buvo pažeistos tarptautinės bendruomenės priimtos normos. Tai – itin svarbus ir jautrus klausimas. Tai tas pats, kaip ir jūsų šalies teritorija buvo okupuota sovietiniais laikais. Juk iki šių dienų vyksta didelės diskusijos dėl žalos padengimo Lietuvai", – aiškino protesto organizatorius, Lietuvos Azerbaidžano jaunimo organizacijos pirmininkas Samiras Musayevas.

Režisierius: nesame politikai

Protestuotojus atokiau stovėdami stebėjo Kamerinio teatro režisierius, teatro įkūrėjas ir meno vadovas Stanislovas Rubinovas ir aktorius Aleksandras Rubinovas.

"Buvome kviesti į festivalį Jerevane "Armono". Tai garsus tarptautinis renginys. Mes nebuvome įspėti, kad į Kalnų Karabachą negalima važiuoti iš Armėnijos. Mes juk nesame politikai, nesame politinė organizacija. Ką dabar turime daryti?" – stebėjosi S.Rubinovas.

Įteikė peticiją

Išskleidę vėliavas ir transparantus azerbaidžaniečiai nužygiavo per Laisvės alėją iki Kamerinio teatro, kur jo direktoriui Egidijui Tamošiūnui įteikė peticiją. Pastarasis ją priėmė iš S.Musayevo rankų, tačiau taip pat sakė neįžvelgiantis čia jokio politikavimo.

"Du kartus teko vaidinti Jerevane. Kai viešėjome paskutinį kartą, tiesiog buvome įsodinti į mašiną ir vežami. Negalėjome žinoti, kur esame, bet ar tokiais dalykais reikia užsiimti teatralams. Festivalyje buvo kalbama apie teatrą, bet ne apie politiką", – sakė azerbaidžaniečių nemalonę užsitraukęs aktorius A.Rubinovas.

Kilo net karas

Iš pirmo žvilgsnio kurioziška situacija turi liūdnas ištakas.

Susirėmimai tarp azerbaidžaniečių ir etninių armėnų tuomet Azerbaidžano TSR priklausiusiame Kalnų Karabache vėl prasidėjo 1988 m.

Apie 1992-uosius konfliktas sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais.

Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. patvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Ministerija gavo notą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS šią savaitę patvirtino, kad praeitą mėnesį gavo Azerbaidžano ambasados Vilniuje notą.

Joje "informuojama, kad asmenys, prieš keliaudami į Azerbaidžano Kalnų Karabacho regioną, šiuo metu nekontroliuojamą Azerbaidžano Respublikos, turi gauti Azerbaidžano leidimą, nes lankymasis Kalnų Karabacho regione, kuris tarptautiniu mastu yra laikomas Azerbaidžano dalimi, pažeidžia Azerbaidžano Respublikos suverenitetą ir teritorinį integralumą, o taip pat ir atitinkamas tarptautinės teisės normas bei principus", – pranešė ministerija.

"URM atkreipia dėmesį, kad Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Azerbaidžaną yra reikalingos vizos. URM puslapyje, skiltyje Konsulinė informacija, yra skelbiamos rekomendacijos dėl vykimo į tam tikras šalis ar regionus. Lietuvos piliečius, planuojančius keliones, kviečiame pasidomėti bendra situacija šalyje, į kurią vykstama, įskaitant vizos reikalingumą, tinkamai pasiruošti kelionei ir vadovautis URM puslapyje teikiamomis rekomendacijomis", – teigiama BNS atsiųstame URM komentare.

Šaltinis: BNS