Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai su pramonininkais pristatė ateities maisto gamybos technologijas ir vizijas, kuo misime po pusšimčio metų.

Natūralus išliks

KTU mokslininkai pakvietė žurnalistus susipažinti su naujausiais maisto technologijų tyrimais, su pramonininkais pristatė sukurtus produktus. KTU padeda tobulinti mėsos, duonos, alaus gaminius daugiau kaip 30-yje įmonių, su jomis kuria naujus produktus.

KTU Maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis renginio pradžioje pateikė vizijas, kokio maisto galime tikėtis ateityje. Jis nemano, kad valgysime iš tūbelių ar gersime piliules su reikalingų medžiagų koncentratais. "Jeigu neįvyks kokių nors globalinių kataklizmų, turėsime pinigų ir noro, tikrai galėsime valgyti naminę dešrą, gerti naminį pieną ir užkąsti rugine duona", – šypsojosi mokslininkas. Išliks ir maisto ruošimo, tautiškų patiekalų tradicijos, nes valgymas yra ir sociokultūrinis reiškinys.

Gydanti mityba

Pasak R.Venskutonio, vis labiau turėtų populiarėti funkcinis maistas, kuris ne tik aprūpina organizmą maistingosiomis medžiagomis, bet ir turi gydomųjų ar saugančių nuo kokių nors ligų savybių. Tokių produktų gausu jau ir dabar. "Dar Hipokratas sakė, kad geriausia, kai maistas yra ir vaistas, o vaistas – maistas. Tai bus vis labiau svarbu ateityje", – įsitikinęs R.Venskutonis.

Didelės reikšmės maisto pramonei gali turėti ir iššifruotas žmogau genomas. "Kol kas aprašyti kiekvieno žmogaus genomą yra labai brangu, bet ateityje ši paslauga gali pigti, o tai paveiktų ir maisto pramonę – tada būtų galima kurti personalizuotus maisto produktus, pritaikytus konkrečiam žmogui, jo sveikatos ypatumams. Todėl maisto produktų įvairovė tik didės", – prognozavo R.Venskutonis.

Jau daromi bandymai, kaip iš atskirų ląstelių išauginami gyvulio kūno audiniai. Ateityje, jei žmonių populiacija didės tokiais tempais, maisto išteklių problema irgi aštrės. "Visai realu, kad iš atskirų ląstelių išauginsime kiaulienos porcijas, kitaip tariant, kursime sintetinį maistą", – sakė mokslininkas.

Alaus rūšių gausės

KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro laboratorijose gimsta ir alaus rūšys. Antai darykla "Volfas Engelman" su mokslininkais sukūrė lengvą, šviesų "Stalo" alų, šiuo metu išbando naujo skonio girą.

Alaus daryklos "Volfas Engelman" vyriausiasis aludaris Petras Sadovskis Fermentacijos laboratorijoje virdamas visiškai naują tik renginiui skirtą rūšį "Žurnalistų alus" pasakojo žiniasklaidos atstovams apie ateities alų. "Didės rūšių įvairovė, bet labiausiai keisis tara. Ji bus įvairesnė, visokių formų, tikėtina be popierinių etikečių, ant butelio informacija bus išraižyta lazeriu", – mano jis.

P.Sadovskis pastebi, kad rūšių įvairovei turime dideles galimybes. "Pasaulyje yra 80 salyklo, 100 apynių, 70 alaus mielių rūšių ir jų vis daugėja. Iš viso priskaičiuojama daugiau kaip 80 alaus stilių, kai Lietuvoje prekiaujama tik 10–15", – teigė aludaris.

Ateityje greičiausiai bus gaminamos ir atskiros kiekvienai gėrimo rūšiai taurės, nes jų forma turi didėlę įtaką skoniui.

Įmonės "Volfas Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačiauskas džiaugėsi bendradarbiavimu su KTU. "Įsteigėme vardines stipendijas, dalijamės su studentais praktine patirtimi, parūpiname medžiagas", – sakė M.Horbačiauskas.

Padeda pramonei

Profesorė Daiva Leskauskaitė sakė, kad daugėja maisto gamybos įmonių, kurios bendradarbiauja su KTU. "Jos naudojasi laboratorijomis, nuomoja jų įrangą naujoms idėjoms įgyvendinti", – pasakojo mokslininkė.

Pavyzdžiui, bandomasis mėsos cechas leidžia per dieną išbandyti 10 rūšių mėsos gaminių ir sunaudoti labai mažą žaliavos kiekį – iki 50 kg. Įmonių cechuose tokie kiekiai sudarytų nepatogumų, o naudoti tonas mėsos tik eksperimentams būtų prabanga.

Vienas pagrindinių KTU partenerių yra "KG Group" priklausanti įmonė "Kaišiadorių paukštynas".

Renginyje "KG Group" Paukštininkystės verslo mėsos gaminių technologas Paulius Unguraitis demonstravo, kaip gaminamos su KTU mokslininkais sukurtos dešrelės, kurios idealiai tinka kepti ant laužo. "Jos neturi nitritinės druskos, kuri kepant tampa kenksminga, nes išskiria kancerogenų. Dėl to šios dešrelės ne rausvos, o baltos", – aiškino technologas.

"KG Group" taip pat naudojasi ir KTU Duonos ir konditerinių gaminių gamybos laboratorijos paslaugomis. "Dirbant su mokslininkais turime realią galimybę rinkai greičiau pateikti kokybiškus produktus, kartu taupydami ir savo lėšas", – kalbėjo "KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

Centre taip pat yra Pieno, Mėsos ir žuvies technologijos, Vaisių ir daržovių tyrimo laboratorijos.