Įsikišus JT Žmogaus teisių komitetui, Vilnius atideda sovietinių skulptūrų nukėlimą

Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, tokio rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt. 

Anot ministerijos, Lietuvos pozicija komitetui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių persiųsta ketvirtadienį.

Prašo apsaugos priemones panaikinti

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.

„Lietuva, būdama teisine valstybe ir gerbdama tarptautinius savo įsipareigojimus, kreipėsi į Komitetą pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“, – teigė ministrė.

„Mūsų įsitikinimu, į JT Žmogaus teisių komitetą buvo kreiptasi manipuliuojant tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos instrumentais, kaip 1966 metų JT Pilietinių ir politinių teisių paktu bei individualios peticijos teisę numatančiu jo Fakultatyviuoju protokolu bei siekiant su jais iš esmės nesuderinamų tikslų. Tikimės, kad Komitetas atsižvelgs į Lietuvos argumentus ir panaikins pritaikytas priemones“,– nurodė E. Dobrowolska.

Skulptūrų kol kas nenukels

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad iš komiteto tikisi „racionalaus sprendimo“, tačiau pripažino, kad iki lapkričio 1-osios, kaip planuota, skulptūros nebus nukeltos.

„Tikimės racionalaus sprendimo iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, ir vos gavę patvirtinimą, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, mes būtinai atliksime skulptūros demontavimo darbus. Tai bet kokiu atveju bus daroma ne lapkričio pirmosios savaitgalį“, – BNS teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Karių kapų nepalies

Teisingumo ministerijos pateiktoje Lietuvos pozicijoje komitetui pažymima, kad pareiškėjai jį suklaidino dėl faktinių aplinkybių.

„Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo tačiau ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius“, – nurodė ministerija.

Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, „nesant tam būtinų teisinių sąlygų“, t.y. nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių JT Pilietinių ir politinių teisių pakte garantuojamoms teisėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į tarptautinę organizaciją buvo kreiptasi neišnaudojus nacionalinių teisinės gynybos priemonių.

Skundo autoriai  nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja save advokatu pristatantis Stanislovas Tomas, jam 2016 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.

Prašydamas Lietuvai susilaikyti nuo stelų demontavimo, JT Žmogaus teisių komitetas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu.

Išbraukė iš vertybių registro

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, tačiau to padaryti iki šiol nebuvo galima galutinai neperėmus jų savivaldybės nuosavybėn.

Savivaldybės tarybos sprendimas dėl skulptūrų perėmimo planuojamas trečiadienį.

Taip sekama kitų savivaldybių pavyzdžiu, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia atsikratyti kapinėse likusio sovietinio totalitarinio režimo paveldo – tam kelią atvėrė Kultūros ministerija, nustačiusi, kad paminklai ir memorialai nebėra laikomi vertingosiomis savybėmis, taip pat tai yra patvirtinęs Kultūros paveldo departamentas.

Anksčiau planuota nukėlimo darbus užbaigti iki lapkričio 1-osios, savivaldybės konkursą laimėjusi „Vilniaus BDT“ pasiūlė juos atlikti už 48 tūkst. eurų.