Gedimino kalno euroremonto pabaigos nematyti

Skalda sulopytas Gedimino pilies kalnas dažnam sukelia graudulį ir klausimą – o kas toliau? Specialistai teigia, kad vyksta tyrimai ir jau šiemet turėtų paaiškėti, kokių priemonių toliau bus imtasi, kad ateityje nesikartotų 2016–2017 m. įvykiai.

Kiek viskas kainuos?

Ten, kur "žaizda" tiesiog užberta skalda, tai tėra laikina priemonė, kad "žaizda" negilėtų. Šiuo metu vykdomi kalno inžineriniai, geologiniai, geotechniniai tyrimai. Kai jie bus baigti, projektuotojai paskaičiuos, kokių priemonių reikia imtis, pateiks kelis pasiūlymus, ir tada bus sprendžiama, kaip toliau tvarkyti kalno šlaitus, pirmiausia – tas vietas, kur laisvai suberta skalda.

Kaip informuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, praėjusių metų rugpjūtį pasirašius sutartį buvo pradėtas rengti viso Gedimino kalno galutinio sutvarkymo projektas. Iki dabar jau yra atlikti pagal sutartį 2019 m. numatyti archeologiniai tyrimai, statinių ir pastatų konstrukcijų, pamatų ir pagrindų įvertinimo darbai, o artimiausiu metu turėtų būti baigti inžineriniai geologiniai tyrimai.

Remiantis šių tyrimų rezultatais dar šiais metais bus parengti du tvarkybos darbų projektai: pirmas – pietrytinei kalno daliai, antras – visai likusiai kalno daliai, išskyrus dar 2018 m. sutvarkytam šiaurės vakarų šlaitui ir piliakalnio aikštelei.

Šiaurės vakarų šlaito tvarkyba kainavo 3,2 mln. eurų. Ekstremalios situacijos suvaldymo darbams kitose kalno vietose buvo išleista 2,9 mln. eurų. Pagal šiuo metu vykdomas sutartis piliakalnio aikštelės darbai kainuos 2,4 mln. eurų. Tyrimai ir projektų parengimas atsieis 2,18 mln. eurų.

Priežastis – vanduo

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) inžinierius geologas dr. Vytautas Račkauskas, Gedimino pilies kalno šlaitai palyginti stabilūs jau dveji metai. Tačiau nuošliaužų ir nuoslankų tikimybė išlieka, kol stacionariai nebus sutvarkytas visas kalnas – tiek viršutinė aikštelė, tiek šlaitai, tiek Kunigaikščių rūmų pagrindai.

Specialisto teigimu, Gedimino pilies kalnas pradėjo slinkti dėl kelių priežasčių. Pirmoji ir pagrindinė – 2016–2017 m. buvo labai lietingi. Antroji – storas sovietmečiu supiltas technogeninio grunto sluoksnis ant šlaitų, viršutinėje ir vidurinėje šlaitų dalyje – 1–3 m storio, o papėdėje dar storesnis, 3–5 m, kuris puikiai įmirksta. Ir trečioji – specifinė arba ypatinga Gedimino kalno struktūra: laidžių ir nelaidžių vandeniui grunto sluoksnių "pyragas" su iš paviršiaus padengtu "storu" technogeninio grunto sluoksniu.

Problema: nors Gedimino pilies kalno šlaitai palyginti stabilūs jau dveji metai, žmonėms neramu dėl kalno ateities. B. Barausko nuotr

Gedimino pilies kalną, pasak V.Račkausko, simboliškai galima vadinti "tortu skruzdėlynu". Viršuje yra moreninis priemolis su smėlio lęšiais, ant jo stovi bokšto pamatai, po to eina smėlinga storymė, giliau – kalno stuburas – Žemaitijos morena, kuri yra gana stora, ir jos viršutinis sluoksnis – priemolis – kietas kaip akmuo. Po šia morena iki kalno papėdės slūkso smulkaus smėlio sluoksnis. Kai palyja ar tirpsta sniegas, vanduo prasiskverbia iki Žemaitijos morenos sluoksnio ir išsikrauna per kraštus – ten esančius šaltinius. Vienas šaltinis yra rytinėje kalno dalyje, kitas šaltinis vakarinėje kalno dalyje tvarkant kalną rastas 2018 m. birželį. Jis buvo tiesiog po gruntu. Tad šis sluoksnis – Žemaitijos morena – laiko ir gruntą virš savęs, ir neleidžia išplauti po juo esančio smėlio.

"Tad turime štai tokią vidinę kalno struktūrą, gamtos suklostytą, ant kurios žmonės užpylė grunto sluoksnį – kur du, kur tris ar keturis metrus. Labai daug grunto sovietmečiu supilta viršutinėje kalno dalyje. Kitaip sakant – natūralūs kalno sluoksniai padengti technogeniniu gruntu, kuris yra molingas, su gausia organika. Kai palyja ar tirpsta sniegas, vanduo įmerkia gruntą, atbėgus papildomam srautui vandens, jis visiškai suskystėja ir šliaužia", – aiškino geologas.

Kad Gedimino pilies kalno šlaitų nuoslankos nesikartotų, būtina atlikti reikiamus techninius tvarkybos darbus.

Tiesa, pasak V.Račkausko, reikia atkreipti dėmesį, kad yra du terminai – nuoslanka ir nuošliauža. Nuoslanka – kai šliaužia paviršinis, šiuo atveju – piltinis technogeninis, sluoksnis, o nuošliauža – kai juda jau ir pagrindiniai kalno sluoksniai. Tai, kas vyko pastaraisiais metais, reikėtų vadinti nuoslankomis, tačiau istoriniuose šaltiniuose yra užfiksuota, jog kadaise buvę ir Gedimino pilies kalno nuošliaužų, kai šliaužė ir natūralus gruntas.

Po 2016–2017 m. įvykių buvo kalbų, kad dėl nuošliaužų kalta aplinka – transporto sukeliamos vibracijos, kalne esantys tuneliai, tai, kad nuo kalno šlaitų buvo nupjauti medžiai. Paklaustas, kiek visose tose kalbose tiesos, geologas teigė, jog tiesos tuose teiginiuose yra nedaug, bet jos yra.

"Vokiečiai tunelius Gedimino pilies kalne kasė po morena, tad tuneliai įtakos vargu ar gali turėti. Ant kalno augusių medžių šaknys augo ne gilyn, o horizontaliai, žemės paviršiuje, per piltinį gruntą, nes giliau yra smėlis, iš kurios maistinių medžiagų medžiai nelabai gaudavo, negana to, dauguma medžių buvo klevai, kurių šaknys ir taip būna paviršiuje. Kitaip sakant, tie medžiai "neprisegdavo" to piltinio grunto prie kalno. Tad visa tai, taip pat ir nuolatinė vibracija, gali būti tik šalutinės priežastys, kurios galėjo turėti nežymią įtaką", – sakė V.Račkauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Visažn(d)ys š'Mašiukas:"Ne tragedija tas kalnas, teplaukia Nerimi žemyn; Vyriausybė išskirs pinigų, iš kiniečių nupirksim 3D spausdintuvą ir naują suformuosim, iškart su LED apšvietimu".

K.

K. portretas
Kol viešai nepripažins klaidos - kad pašalinus kritulius absorbuojančius medžius sudarė sąlygas nuošliaužai, tol tie patys projektuotojai naikins piliakalnius ir Lietuvos parkų šlaitus. Pasidomėkite: su Gedimino kalno katastrofa susijusi projektuotoja parengė ir Kalnų parko nuplikinimą, o dabar ir Panemunės šlaitus ketina nuskųsti. Ir dar: kad ir kokias priežastis vardintų, kalnas, simbolis sugriautas. Kaip ir gyventojų pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis

Pastangos

Pastangos portretas
Vilniuje sunaikintas miesto simbolis-Gedimino kalnas, o Kaune - Laisvės al. Šiauliuose - pėsčiųjų alėja. Pajūryje-užterštos marios ir jūra. Taip būtų galima vardinti ir vardinti. Kažkas labai pasistengė.
VISI KOMENTARAI 37
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių