Dėl naujų ES taisyklių naujame Vilniaus oro uosto terminale skysčius teks išimti

„Mes naujame terminale diegiame pačią naujausią rankinio bagažo patikros įrangą, kuri iš esmės leidžia daryti, kaip jūs ir įvardinot (neištraukti iš bagažo skysčių – BNS), deja, Europos Komisijos reguliavimas nuo rugsėjo pirmosios pasikeitė ir 100 mililitrų skysčio reikalavimas išliko visiems oro uostams, nesvarbu, kokią įrangą jie benaudotų“, – pirmadienį LRT radijui sakė S. Bartkus.

„Naujame terminale skysčius prašysime išimti, nebent tas reguliavimas pasikeistų dar iki vasario mėnesio“, – pridūrė jis.

LTOU vadovas vėliau teigė, kad terminalo įranga patikrai pagal ES taisykles tiks, o papildomų lėšų tai nepareikalaus.

„Mes iš karto naudosime naujos kartos įrangą, tiesiog reikalavimas yra išlaikyti būtent tą apribojimą, kad vieno skysčio tūris turi būti iki 100 mililitrų, o kad įsitikintume, kad jis yra iki 100 mililitrų, tai prašysime išimti. Mums nereikės čia papildomos dėl to įrangos, tai tiesiog tam tikras procesas“, – naujojo terminalo pristatymo renginyje pirmadienį sakė S. Bartkus.

Be to, jis pridūrė, kad jei ES reguliavimas bus pakeistas, oro uostas bus pasiruošęs tikrinti bagažą neišimant skysčių.

„Laukiam, kada Europos Komisija leis ir skysčių neišimti, dabar tas reikalavimas yra ir sunku spėlioti, ar iki vasario pirmos Europos Komisija šį leidimą suteiks visiems Europos oro uostams, bet kai tik tas leidimas bus suteiktas, tai kartu su visais kitais Europos oro uostais, kurie turi tą įrangą, sukursime galimybę keleiviams neišimti ir skysčių“, – aiškino S. Bartkus.

Vis dėlto, anot jo, kompiuteriai ir kita elektroninė įranga iš karto pradėjus veikti terminalui galės likti bagaže.   

„Kompiuterių, laidų ir kitos elektronikos nereikės išimti ruošiantis aviacinio saugumo patikrai“, – sakė S. Bartkus.

Bendrovė BNS pranešė, kad 2022 metais bagažo skenavimo įrangos konkursą laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark“, kuri už 5,8 mln. eurų (be PVM) Vilniaus ir Kauno oro uostuose diegia Vokietijos gamintojos „Smiths Detection“ įrangą. Vilniaus oro uoste įrengiamos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai, o Kauno oro uoste jau sumontuoti ir veikia dar trys tomografijos principu veikiantys skeneriai.

Naujienų portalas „euronews.com“ rugpjūtį skelbė, kad naująja bagažo patikros technologija suabejota po to, kai praėjusių metų gegužę Europos civilinės aviacijos konferencijai (ECAC) pateiktoje techninėje ataskaitoje teigta, kad šių skenerių programinė įranga negali užtikrinti jų patikimumo, kai skenuojamos didesnės nei 330 mililitrų talpos talpyklos.

Liepos 31 dieną Briuselis paskelbė apie sprendimą laikinai apriboti šių sistemų naudojimą, nes tai yra „atsargumo priemonė“, kol „bus išspręstos tam tikros techninės problemos“.

Anot publikacijos, šie nauji skeneriai yra aštuonis kartus brangesni, o jų priežiūros išlaidos – keturis kartus didesnės, todėl oro uostai, kurie jau investavo į naujus skenerius, „patirs didelių nuostolių“.

Naująjį terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“. Be to, įrangai ir technologijoms bus skirta dar apie 20 mln. eurų, ji bus sumontuota iki kitų metų vasario, kai terminalas bus atidarytas keleiviams.

Lietuvos informacinių technologijų sprendimų bendrovė „Atea“ terminale jau įdiegė sprogmenų aptikimo sistemą (EDS), Jungtinės Karalystės „Luggage Logistics“ – bagažo tikrinimo sistemą, infrastruktūros sprendimų kompanija „Fima“ – eilių matavimo ir registruoto bagažo valdymo sistemas, Lietuvos „Hansab“ – LED vaizdo sienas, o „NT Service“ – „Fast Track“ vartelius ir įlaipinimo talonų skenavimą.

Be to, Lenkijos „Dimark“ terminale dar diegs rankinio bagažo patikros linijas, Ispanjos „TK Airport Solutions“ – teleskopines keleivių laipinimo galerijas, Prancūzijos ir Kanados „Embross Airport Services“ – savitarnos bagažo atidavimo terminalus.