Daugiabučio gyventojai jaučiasi pakliuvę į pinkles

Kodėl Vilniuje daugiabučių namų renovacijos procesas gerokai stringa? Viena priežasčių – kai kurios daugiabučių namų bendrijos renkasi ne renovaciją, o ilgalaikius atnaujinimo darbus. Gyventojų manymu, didžiausią naudą iš to turi bendrijų pirmininkai, o gyventojams – vien išlaidos.

Renovacijos nepasirinko

Vilniaus m. 98-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (DNSB) "Žiburėlis" priklauso trys  namai, esantys Žirmūnuose, Tuskulėnų gatvėje. Prieš kelerius metus bendrijoje buvo svarstoma renovacijos galimybė, vieno iš trijų bendrijai priklausančių daugiabučių gyventojai net buvo surinkę parašus už renovaciją. Tačiau bendrijai ėmusi vadovauti naujai išrinkta pirmininkė įtikino gyventojus, kad jiems bus geriau ir pigiau, jei bus atliekami ilgalaikiai remonto darbai. Jau trečius metus už įvairius atnaujinimo darbus mokantys  žmonės ėmė labai tuo abejoti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė keli vieno iš minėtų daugiabučių gyventojai, daugiabučių namų bendrijoms Lietuvoje vadovauja labai skirtingi žmonės. Iš pačios bendrijos narių gali būti išrinktas koks ramus, ūkiškas žmogus, kuris moka vinį įkalti, pasitvarkyti, ir gyventojai jam moka šiokį tokį priedelį prie algos ar pensijos. Kitas vadovavimo būdas – jau rafinuotas, kai bendrijos pirmininku yra išrenkamas žmogus su universitetiniu išsilavinimu, dirbantis verslo struktūroje. Tik čia problema – į bendriją jis žiūri visai kitaip, kaip į pelną jam teikiančią organizaciją. Mat per bendrijos kasą "eina" dideli  pinigai, pvz., jei bendrijoje yra 90 butų, per metus apyvarta susidaro nemenka, arti pusės milijono. Ir bendrija staiga tampa siekianti ne gyventojų gerovės, o pelno.

Gyventojai pasakojo, kad bendrija "Žiburėlis" ilgą laiką turėjo tokį senovišką pirmininką, ūkišką žmogų, buvusį girininką. Bet žmogus paseno, maloniai su visais bendravo, o name beveik nieko nedarė. Matydami tai gyventojai nusprendė reikalus pajudinti. Buvo sudaryta laikinoji revizijos komisija, sušauktas susirinkimas, ir jo metu pirmininkas nebebuvo perrinktas. Kaip tik tada "įsimaišė" į revizijos komisiją Neringa Kasperavičienė, prekybos srityje turinti didelę patirtį. Kažkas pasiūlė, gyventojai pritarė, ir ji tapo bendrijos pirmininke.

O po kurio laiko gyventojai pamatė, kad ji – labai neeilinis "fenomenas", kuris savo interesams sugeba viską pajungti, o tuos, kurie reikalauja vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais – "suniurkyti".

Kaip pasakojo butų savininkai, vieno bendrijai priklausančio daugiabučio gyventojai buvo surinkę parašus namo renovacijai, kito taip pat pageidavo renovacijos. Tačiau naujoji bendrijos pirmininkė vietoj tikros renovacijos pasiūlė rinktis ilgalaikius darbus, kurie truks gal 10, gal 15 metų, o pinigai už juos susimokėti bus renkami į kaupiamąjį fondą.

Moka vis daugiau

"Darbų, atliekamų daugiabutyje, yra dvi rūšys. Privalomieji darbai – atnaujinimas, defektų likvidavimas, susidėvėjimo šalinimas. Jie dar vadinami ilgalaikiais darbais ir atliekami, kad namas atitiktų techninius reikalavimus. Kai šitie darbai daromi modernizuojant – sakykime, ne šiaip pertvarkant instaliaciją, o šiuolaikiškai, arba stogą ne šiaip uždengiant, o su pašildymu, su parapetu – tai jau yra modernizavimas. Modernizavimas priklauso renovacijai. Taip apibrėžta įstatymuose: darbai, skirti atnaujinti pagal techninius reikalavimus, ir darbai, skirti modernizuoti. Jei vykdoma normali renovacija, žmonėms niekas iš anksto nekainuoja, o sudaromos sutartys su bankais, pinigai nepatenka į bendrijos kasą, bendrijos pirmininkas nevaldo tų pinigų. Šitas variantas mūsų pirmininkei, kiek suprantu, nepatogus, nes ji nori, kad visi pinigai būtų jos rankose. Tai faktiškai mūsų daugiabutyje dabar vykdomi modernizavimo darbai arba tokia "šliaužianti" renovacija. Kadangi ji "šliaužianti", tai viskas daroma be valstybės paramos", – svarstė vienas minėtos bendrijos narių.

Anot jo, iš pradžių bendrijoje buvo renkamas nedidelis kaupiamasis mokestis, tačiau, pradėjus remontuoti stogą, jis išaugo – rinko net po 1 eurą už naudingo ploto kvadratinį metrą. Dabar toliau renkami pinigai – 43 centai už kv. metrą. Atrodytų – nedaug, tačiau tiems, kurių butai didelio ploto, visi šie ilgalaikiai darbai tampa pražūtingai brangūs. Negana to, senyvo amžiaus gyventojai, pensininkai, kai vykdomi ilgalaikiai darbai, o ne renovacija, negauna socialinių lengvatų. Jeigu vyktų renovacija, kai kurie būtų atleisti nuo tų mokesčių – valstybė už juos padengtų.

"Ką reiškia toks namo atnaujinimas per 10–15 metų, darant kiekvieną darbą atskirais metais? Darbai labai daug kainuos, o nauda – minimali. Dabar jau ketvirti metai renka pinigus, esame baisiai daug sumokėję, o turime tik apšiltintą stogą – daugiau nieko neturime, – sakė vienas namo gyventojų. – Žmonėms baisiai daug reikia mokėti pinigų, kai kuriuos pensininkus verslo atstovai apiplėš visiškai. Manau, tokiu būdu visos Lietuvos mastu vyksta labai didelis "pinigų iškrapštymas". O žmonės vis tikinami – jeigu darysite renovaciją per bankus, tai jūs labai pralaimėsite, brangiai kainuos."

Anot bendrijos narių, kaimyniniai daugiabučiai, kurie pasidarė renovaciją, gyvena šiltai, mažai moka, kai kurie gyventojai iškart susimokėjo už renovaciją, kitiems išdėliota susimokėti per 20 metų. O jiems vis dar tenka daug mokėti už šildymą, mokėti į kaupiamąjį fondą. Negana to, visą laiką šalia šitų pagrindinių pinigų dar yra renkami visokie šalutiniai pinigai. Kai tvarkė stogą, sugalvojo žaibolaidį pastatyti – gyventojams jis kainavo 1 600 eurų. Elektros instaliaciją patvarkė – butui tai atsiėjo apie 500 eurų. Dabar reikia pakeisti šalto ir karšto vandens vamzdžius – bendrijos pirmininkė informavo, kad šitas darbas trims bendrijos daugiabučiams kainuos 50 tūkst. eurų.

Savivaldybė nesiaiškina

"Mes neturėjome ką rinkti pirmininku, tai kažkas įsiūlė ją. Manėme – veikli moteris. Nežinojome, kad išrinkti tai išrinksime, o atsikratyti niekaip nesugebėsime," – sakė bendrijos pirmininkės veikla nepatenkintas gyventojas.

Anot jo, gyventojai dėl pirmininkės rašė skundą savivaldybei, tačiau savivaldybė nieko per daug nesiaiškino, nes skundų jiems ateina šimtai, tai atsakinėja pagal kažkokias klišes. Negana to, savivaldybė tą skundą grąžino bendrijos pirmininkei tiesiai į rankas, taip sudarydama puikiausias galimybes su nepatenkintais žmonėmis susidoroti. Penki žmonės iš pasirašiusiųjų skundą atsiėmė.

Nesuprantu, kodėl mūsų valdininkai ryžtingai neina prieš tokią apgavystę, prieš tuos ilgalaikius darbus?

"Bendrijos pirmininkė įtikinėjo žmones: susidėsite su bankais – bus blogai, o jeigu be bankų renovuosimės – bus gerai. Bet jei namas būtų renovuotas, jau dabar už šildymą tektų mokėti mažiau, ir tie sutaupyti pinigai eitų bankui, tik šiek tiek tektų pridėti. O dabar mokame didžiausias sumas ir naudos nematome. Štai ką galima padaryti, kada verslo struktūros atstovai užvaldo bendrijas ir primeta žmonėms savo valią, – sakė vienas daugiabučio gyventojų. – Nesuprantu, kodėl mūsų valdininkai ryžtingai neina prieš tokią apgavystę, prieš tuos ilgalaikius darbus? Ilgalaikiai remonto darbai gali būti, tačiau Vyriausybės nutarime pasakyta, kad metai, dveji, bet ne 15 metų, ir ne už tokias sumas, patenkančias į vieno žmogaus rankas."

Sprendžia gyventojai

Vilniaus m. 98-osios DNSB "Žiburėlis" pirmininkė N.Kasperavičienė "Vilniaus dienai" teigė, kad ne ji, o gyventojų susirinkimas nusprendė rinktis ne renovaciją, o ilgalaikius daugiabučių pastatų atnaujinimo darbus. Bendrijos narių susirinkime buvo patvirtintas ilgalaikis pastatų atnaujinimo darbų planas ir pagal jį tvarkomas būstas.

"Kai buvo paskutinį kartą svarstomas klausimas dėl dalyvavimo renovacijos programoje, mūsų daugiabutyje jau buvo modernizuota šildymo sistema. Aš kreipiausi į Būsto energijos taupymo agentūrą, jie paskaičiavo ir pasakė, kad mes nepasieksime 40 proc. energinio naudingumo ir todėl mūsų, greičiausiai, neįtrauks į tą programą. Nes gausu daugiabučių, kurie visiškai nieko nėra pasidarę ir kurie turi pirmumo teisę būti įtraukti į programą," – aiškino bendrijos pirmininkė.

Kitas momentas, anot jos, – palyginus šalia esančio renovuoto daugiabučio darbų kainas ir sumas, kiek bendrijai teko mokėti remontuojant ir apšiltinant stogą, atliktus kitus darbus, galima pastebėti, kad renovacijos programoje dalyvavęs daugiabutis už tuos pačius darbus sumokėjo maždaug 30 proc. brangiau. Kitaip sakant, renovacija gyventojams kainuotų brangiau, ir tai įrodo skaičiai.

Pasak N.Kasperavičienės, tie bendrijos nariai, kurie norėjo renovacijos, kelis kartus buvo inicijavę balsavimą – nė karto gyventojai tam nepritarė.

"Suprantama, visada yra įvairių nuomonių. Aš esu skaičių žmogus – vadovaujuosi skaičiais. Negana to, pati čia gyvenu, tad taip pat nenoriu permokėti. Nepritariu renovacijai pagal renovacijos programą, nes, dalyvaujant programoje, negali pasirinkti medžiagų tiekėjų ir rangovų, negali daryti įtakos atlikimo terminų ir pačiam renovacijos procesui. Aš domėjausi, kaip kas vyksta, nes šalia mūsų yra daugiabučiai, kurie renovuojami pagal programą. Be to, aš sprendimų nepriimu – vykdau tai, ką nusprendžia gyventojų dauguma," – sakė pirmininkė.

Bendrijos nariai, anot jos, priėmė sprendimą pradėti tvarkytis nuo tų dalykų, kurių padėtis buvo prasčiausia – iš esmės suremontuoti ir apšiltinti kiaurą stogą. Prasta padėtis buvo su elektros instaliacija, todėl sutvarkėme ją. Vėliau, kadangi buvo avarinė padėtis su vandentiekiu, ypač šalto vandens, susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti daugiabučio bendrojo naudojimo vamzdyną. Bendrijos valdyba išsirinko įmonę, kuri jau beveik padarė darbus, gavusi tik avansą, ir rugpjūčio pradžioje jie jau turėtų būti pabaigti. Dabar metus teks kaupti pinigus, kad galima būtų su jais atsiskaityti.

N.Kasperavičienės manymu, bendrijoje sparčiai einama ūkiškumo ir tvarkos link. Tačiau vis atsiranda nepatenkintų valdybos veiksmais ir veikla, skundžia ją savivaldybei. Bendrija ne vieną kartą buvo tikrinta ir nė sykio negavo jokios pastabos. O į kaupiamąjį fondą renkama net mažiau, nei maksimaliai leidžia įstatymas – po 43 centus už kvadratinį metrą valdomo turto dalies ploto.

"Nežinau, ar įmanoma suderinti visų interesus. Nuomonės net šeimose skiriasi – ateina į susirinkimą vyras su žmona ir skirtingai kalba. Tai ką tada kalbėti apie 90-ies butų gyventojus. Kiekvieno situacija yra skirtinga. Vieni nori po savęs palikti gražesnį pasaulį ir sutvarkytą butą savo vaikams, o kiti į akis sako: po manęs – nors ir tvanas. Suprantu, kad niekas nenori turėti daugiau išlaidų, tačiau tai juk namas, kuriame gyvename ir kuriam 50 metų, jam reikia priežiūros. Senyvo amžiaus žmonės nenori pinigų išleisti. Galima tai suprasti, bet ar galima pateisinti – nežinau", – sakė bendrijos pirmininkė.

Remia valstybė

Kaip "Vilniaus dieną" informavo daugiabučių namų atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė, nuo 2013 m. Vilniaus savivaldybėje atnaujinti 193 daugiabučiai, šiuo metu atnaujinami 56 daugiabučiai, artimiausiu metu renovacijos darbus planuoja pradėti dar 92 daugiabučiai namai.

Valstybės parama teikiama daugiabučių renovacijos projektams, pasiekusiems ne mažesnę kaip C pastato energinio efektyvumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupantiems ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų.

Dalyvaujantiems programoje valstybė 100 proc. kompensuoja atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, jo autorinę priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas bei statybos techninės priežiūros išlaidas, o 30 proc. valstybės parama skiriama investicijoms į daugiabučio namo atnaujinimą vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Įrengus atskirą arba modernizavus neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų, sutvarkius šildymo sistemą, butuose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus yra teikiama papildoma 10 proc. parama prie anksčiau minėtos 30 proc.

Nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, visus renovacijos kaštus dengia valstybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aida Valinskiene, kur jūsų etika?

Aida Valinskiene, kur jūsų etika? portretas
Aida Valinskiene, kokius mokslus esate baigusi? Ar esate girdėjusi apie etišką žurnalistiką? O gal tai jūsų pirmas straipsnis? Reikėtų dar pasimokyt....

N K

N K portretas
Vyrai, kaip negražu meluoti ir dar viešai skelbti visokias pramanas.O gal jau nepamenate? Priminsiu, jog tris kartus buvo kalbėta bendrijoje su gyventojais apie dalyvavimą renovacijos programoje. 2 kartus dar esant a.a J. Balkui pirmininku ir kartą- dirbant šitai valdybai. Renovacijos programoje nedalyvavome/ime, nes ne tik, kad gyventojai šitai idėjai nepritarė, bet ir todėl, kad finansavimas bendrijai nebūtų paskirtas. Jums juk žinoma, kad bendrijoje šilumos punktai -renovuoti, daliklinė sistema ir termoreguliatoriai įrengti visuose butuose.Pakeisti langai laiptinėse ir gyventojų butuose, pakeistos ir durys į laiptines.Dešimtis kartų apie tai kalbėta, aiškintasi ir aiškinta. Dar daugiau,gyvetojams kyla klausimų ir abejonių, matant /žinant, kad greta esančių renovuotų namų/ juose esančių butų sienos pelyja arba, kad jau naujai tvarkomos krentančios plokstės nuo gretutinio namo fasado. Be to,ar žinote, kad jaunos šeimos nei nori imti papildomus kreditus nei gali?

galbut

galbut portretas
Kokios problemos perrinkti bendrijos valdzia? Pas mus irgi voge pirmininkas, isrinkom nauja. O nuo mokesciu nepabegsi.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių