A.Zuokas reklamuojasi naudodamas „akubilių“

Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamo judėjimo TAIP rinkimų reklama sostinės centre praeiviams sukelia prieštaringų minčių.

Dviračiai ir „akubilius“

Nors, kai kurių vilniečių vertinimu, reklama yra bandymas pašmaikštauti, ji galbūt turi draudžiamos lyginamosios reklamos požymių. Reklamose „JCDecaux Lietuvos“ stenduose matomi du dviračiai: prie aplūžusio seno yra prierašas „akubiliaus Lietuva“ su prierašu „Ne“, o prie naujo oranžinio – „Atgimusi Lietuva“ su prierašu „Taip“. Seimo rinkimuose dalyvausiančio judėjimo pirmininkas yra ir merijos vadovas A.Zuokas.

Reikia tirti

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Valdas Benkunskas sakė, kad VRK dar nėra gavusi oficialių skundų dėl šios reklamos, todėl negalima atsakyti, ar žodį „akubilius“ ir pasirinktus įvaizdžius būtų galima pripažinti kaip lyginamąją reklamą, kuri yra draudžiama, ar tai vis dėlto būtų sėkmingas reikalavimų, taikomų politinėms reklamoms, apėjimas.

„Komisijos veikla yra gana formali, ir, kol negautas oficialus kreipimasis, klausimas į posėdžių darbotvarkę neįtrauktas ir svarstomas. Apskritai, srautas dėl reklamų ir galimų papirkinėjimo atvejų yra didelis, tad mes patys iniciatyvos labai ir nerodome. Žinoma, jeigu tai yra rezonansinis atvejis, kai akivaizdžiai pažeidžiama viešoji tvarka, yra įžeidžiamo turinio reklama, darbo grupė pati imasi iniciatyvos“, – teigė V.Benkunskas.

Tikslas būna pasiektas

V.Benkunsko nuomone, įstatymas dėl politinės reklamos kalba gana abstrakčiai: reklama neturi pažeisti viešosios tvarkos, būti įžeidžiamo turinio, negali kurstyti neapykantos. „Tačiau matote, buvo ir su Rolando Pakso klipu, kur televizorių pro langą išmetė. Pradėjome savo iniciatyva svarstymą. Kol kas sprendimų nepriimta, bet toji reklama, ėmusis tyrimo, ir dingo“, – pasakojo V.Benkunskas.

VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, paklaustas, kaip vis dėlto abejonių keliančioms išorinėms reklamoms kabinti išduodami leidimai savivaldybėje, patarė klausti merijoje. „Negalime atsakyti už visus savivaldybėje, bet kartais, galima manyti, tai daroma tikslingai. Pavyzdžiui, reklama gali būti kuriama sąmoningai pažeidžiant įstatymą su mintimi, kad bus rodoma trumpą laiką, kol bus išreikštas nepasitenkinimas, bet savo tikslą ji bus jau iš esmės pasiekusi. Tokių pavyzdžių yra ne vieną“, – sakė VRK narys.

Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas, kodėl reklama leista:

"Reklamą, įskaitant reikalavimus lyginamajai reklamai, reglamentuoja Reklamos įstatymas, kuris nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos bei skelbimų, nesusijusių su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla – tai numatyta pačiame Reklamos įstatyme (1 str. 6 d.). Taigi bet kokios interpretacijos, susijusios su Reklamos įstatymo (įskaitant draudimų lyginamajai reklamai) pažeidimu ar pan., „aKubiliaus“ reklamos atveju yra nepagrįstos ir neturi jokio pagrindo.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, nustato šie pagrindiniai teisės aktai: (i) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, (ii) Seimo rinkimų įstatymas, taip pat dalinai reglamentuoja ir (iii) Visuomenės informavimo įstatymas. Tačiau nė vienas iš šių teisės aktų nenumato draudimų politinei reklamai, kurie būtų susiję su lyginamosios reklamos draudimu. Apskritai politinės reklamos reglamentavime net nėra jokių užuominų į lyginamąją politinę reklamą. Taigi, „aKubiliaus“ reklama jokie lyginamosios reklamos draudimai nėra pažeidžiami".

Teikė privilegijas

„JCDecaux Lietuva“ Vilniuje turi 869 lauko reklamos objektus ir savo tinklalapyje skelbia, kad yra sudariusi sutartis su visų didžiausių šalies miestų savivaldybėmis. Tik ne visuomet bendradarbiavimas sklandus. 2011 m. gegužę Konkurencijos taryba pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m liepos 14 d. sprendimas, kuriuo pritarta ne konkurso būdu išduoti bendrovėms „Clear Channel Lietuva“, „Baltijos vaizdinė reklama“, „JCDecaux Lietuva“ leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant daugiau kaip 200 Vilniaus savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, ir šio sprendimo pagrindu savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus nurodytoms bendrovėms išduoti atitinkami leidimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Šių metų liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino pagrįstu Konkurencijos tarybos 2011 m. gegužės nutarimą, kad Vilniaus miesto savivaldybė suteikė privilegijas šioms bendrovėms. Savivaldybė, anot teismo, šiems trims ūkio subjektams nepagrįstai suteikė teisę bendrai valdyti daugiau nei 90 proc. minėtų objektų Vilniaus mieste. Visiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, turės būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos.

Ne paslaptis ir tai, kad reklamos sutartis su reklamos agentūra už leidimą veikti sudariusi Vilniaus miesto savivaldybė skelbimų turinį gali pasirinkti kokį tik nori. Tačiau vilniečius papiktino tai, jog esą savivaldybės lėšos galbūt naudojamos būtent mero partijai reklamuoti.