Iškrito iš ketvirto aukšto. Automobilis kliudė, partrenkė ir pervažiavo kojas. Šoko į vandenį, trenkėsi galva į dugną ir nebeatsistojo ant kojų. Tai vaikų nelaimės vasaros atostogų dienomis.
Ligonius vadina krituoliais
„Jei vaikais būtų rūpinamasi taip, kaip civilizuotose užsienio šalyse, jei būtų užtikrintas jų vasaros atostogų saugumas, traumų ir skausmo būtų daug mažiau", - įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Vaikų chirurgijos klinikos Traumatologijos ir ortopedijos sektoriaus vadovas gydytojas Emilis Čekanauskas.
Savo mažuosius pacientus jis vadina krituoliais. Vaikai krinta karstydamiesi sienomis, medžiais, griūva važinėdami motoroleriais, dviračiais, riedučiais.
Šių pramogų pasekmės - ne tik nubrozdinimai ir kraujuojančios žaizdos, bet ir sutrenktos galvos smegenys, lūžę kaulai, sužaloti kiti organai. Vaikai nukentėtų daug mažiau, jei dėvėtų šalmus, galūnių apsaugos priemones, įsitikinę gydytojai.
Pabudo reanimacijos palatoje
Važinėtis motociklu - didelis malonumas? „Buvo didelis malonumas", - į klausimą ne atsakė, o jo formuluotę pataisė Julius Martynaitis iš Šakių rajono. Praėjusį šeštadienį jis ankstų rytą važiavo pas brolį padėti dengti namo stogą.
Lenkė automobilį, o šio vairuotojas, motociklininko nepastebėjęs, sumanė sukti į kairę. Susidūrimo pasekmė - išniręs kairės kojos klubas ir skilęs kelio sąnarys, sužalota ranka. „Labai skauda", - dejavo Julius. Liepos 29-oji - jo gimimo diena. Sukaks aštuoniolika metų. Gydytojai jam padovanos unikalią dovaną - malšins skausmą. „Turiu du brolius ir abu - motociklininkai. Automobilininkai kelyje jų dažnai nepastebi", - su nerimu kalbėjo Julių slauganti jo sesuo Vilma.
Kaunietę Deimantę Zablockytę automobilis partrenkė einančią per perėją Baltijos gatvėje. Trylikametė su drauge ėjo į parduotuvę. Daugiau nieko nebeatsimena. Pabudo reanimacijos skyriuje. Ilgos dienos ir naktys paprastoje palatoje, operacijos, mokymasis vaikščioti iš naujo - tokios šios tragedijos pasekmės. Deimantei sutrenkta galva, lūžo rankos delno ir abu vienos kojos kaulai. „Baisus šokas buvo ištikęs draugę, kuri matė, kaip Deimantę sviedė automobilis", - dėl abiejų mergaičių jaudinasi Deimantės mama Loreta Zablockienė.
Automobilis sutraiškė kojas
Toje pačioje palatoje gydoma mergaitė iš Jurbarko. Automobilis jai pervažiavo kojas. Mergaitė važiavo dviračiu. Automobilis, lenkdamas ją, kliudė ir mergaitė pargriuvo po ratais. Lūžo vienos kojos blauzdikaulis, kitos - įskilo kelio sąnarys. Jau savaitė, kaip mergaitė guli tik ant nugaros. Nuėmus įtvarus kojos bus sugipsuotos. Ant kojų atsistos negreit, šią vasarą - tikrai ne.
Aušra Vitkauskaitė iš Alytaus svajoja šokti, nors lovoje guli nuo birželio 17-osios. Tą dieną ji iškrito iš ketvirto aukšto. Mergaitė pasakojo, kad valė močiutės buto langą. Suvokusi, kad krinta, žaibu atsiminė kažkur skaičiusi: reikia atsipalaiduoti.
„Girti ir vaikai krisdami mažiau susižaloja, nes jie nesuvokia pavojaus ir neįtempia raumenų", - pakomentavo gydytojas E.Čekanauskas. Aušra nukrito ant žolės. Lūžo dubens kaulai, abu šlaunikauliai. Dabar jie stabilizuoti medicininėmis vinimis, kurias teks išimti. „Ir vėl reikės mane operuoti? - išsigando Aušra, bet greitai nusiramino. - Jei reikės, tai ir operuosiuos." Tačiau tai bus po metų. Džiaugsmingiausias etapas, kai galės bandyti stotis ant kojų - po mėnesio.
Nelaimės nereikia šauktis
Nelaimės, neatsargumas, suaugusiųjų neatsakingumas - tai priežastys, dėl kurių vaikai, užuot pliuškenęsi jūroje ar ežere, sutvarstyti, imobilizuoti įvairiausiais įtvarais guli ligoninėje.
Du paaugliai neseniai į ją buvo patekę po to, kai nardė nežinomose vandens telkinių vietose. „Atgaivinome, bet liko neįgalūs visam gyvenimui, nes nuo smūgio galva į dugną lūžo kaklo slanksteliai", - apgailestavo klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Rimantas Kėvalas. Vakar šiame skyriuje buvo kovojama dėl aštuonių vaikų gyvybės. Penki iš jų galėjo būti sveikut sveikutėliai, jei ne netikėtos nelaimės ir patirtos traumos. „Daugiausia vaikų pas mus patenka būtent dėl traumų", - pabrėžė R.Kėvalas.
Stiklo šukės ir kiti aštrūs daiktai, žmonių sumėtyti į vandenį, palaidi, be antsnukių šunys, puolantys bėgiojančius vaikus, šalmų, kurie pagaliau tapo privalomi mažiesiems dviratininkams ir mūsų šalyje, ignoravimas - tai priežastys, nekalbant apie karą keliuose, dėl kurių traumatizmas mūsų šalyje didėja.
„Kai vaikus pradėjome sodinti į specialias kėdutes ir prisegti saugos diržais automobiliuose, traumų sumažėjo. Kodėl nepaisyti ir reikalavimo dviratininkams dėvėti šalmus? Išvykę į Airiją lietuviai samdosi aukles vos kelioms valandoms, nes ten už vaikų nepriežiūrą baudžiama, o pas mus vieni paliekami vos pradėję vaikščioti mažyliai ir vaiko teisių sergėtojams tai - nė motais", - piktinosi E.Čekanauskas.
Jis, kasdien matydamas sužalotus vaikus ir vienų besisielojančius, kitų abejingus tėvus, labai gerai žino: net ir pačius atsargiausiuosius gali ištikti nelaimė. Gydytojo dukra Gabrielė į reanimaciją pateko įgėlus bitei. „Net nepažinau dukros, taip buvo sutinusi", - pasakojo gydytojas, kurio penkiolikametei dukrai viešint pas senelius ir kopinėjant medų bitė įgėlė į tarpuakį.
Vakar Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi: Devynerių metų Remigijus, partrenktas automobilio.
Devynių mėnesių Erika, apsiplikiusi verdančiu vandeniu.
11 metų Aistė, sužalota autoavarijoje.
Devynių mėnesių Gustas, sukandžiotas šuns.
Trejų metų Linas, iškritęs iš dviaukštės lovos.
Per šešis šių metų mėnesius:
Kauno klinikų Vaikų traumatologijos ir ortopedijos skyriuje gydėsi 800 ligonių.
Vaikų ligų klinikos priėmimo skyriuje apsilankė beveik trys tūkstančiai traumas patyrusių ligonių.
Vaikų ligų klinikos poliklinikoje traumatologai ir ortopedai konsultavo dešimt tūkstančių ligonių.
Naujausi komentarai