Nacionalinio dailės muziejaus programa knygų mugėje: nuo tapybos iki protesto

Tačiau menininkų, dailėtyrininkų ir kuratorių kuriama išliekamoji vertė kur kas didesnė nei parodos eksponavimo laikas. Taigi Vilniaus knygų mugėje LDNM vaizdai virsta tekstais, o tekstai – renginiais. Muziejaus komanda mugei parengė nemažai dėmesio vertų leidinių, kurie bus įdomūs tiems, kas matė jiems skirtas parodas. Tiems, kas neturėjo progos pasinerti į vaizdus, šie leidiniai bus tarsi kompensacija, o ir vieniems, ir kitiems – galimybė papildyti savo žinojimą dailėtyriniais duomenimis, atrasti dar negirdėtus Lietuvos meno istorijos puslapius ir, be abejonės, teksto ir vaizdo vienovę.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus stendas – 5.C02, 5 salė.

Sovietmečio nepaklusnieji, neoficiali bohema ir džiazas

Vienas ryškiausių 2020 m. Lietuvos meno reiškinių – atnaujinti Radvilų rūmai, tapę protesto meno citadele. Šį radikalų įvaizdį suformavo ypatinga vieno žymiausių Lietuvos džiazo muzikantų Vladimiro Tarasovo dovana Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui – jo meno kūrinių kolekcija. Tai – garsiausių XX a. II pusės Rusijos konceptualistų, šiandienių meno pasaulio žvaigždžių darbai, tapę parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ atnaujintuose Radvilų rūmuose pagrindu. Jie pristatomi ir leidinyje „Draugų muziejus. Iš V. Tarasovo kolekcijos“. Leidiniui pristatyti skirtą renginį moderuos dailėtyrininkė Skaidra Trilupaitytė, apie neoficialaus sovietmečiu Lietuvoje ir Maskvoje vykusio meninio gyvenimo liudininkus, greta sovietinės ideologijos valdomo oficialiojo dailės gyvenimo egzistavusią neoficialiąją meno sceną ir sovietmečio bohemą pasakos visame tame dalyvavęs V. Tarasovas, apie parodos ir leidinio istoriją kalbės LNDM direktorius, parodos „Protesto menas“ kuratorius, leidinio sudarytojas ir teksto autorius Arūnas Gelūnas, meninį kontekstą atskleis viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės dailės specialisčių Raminta Jurėnaitė. Tačiau kaip be muzikos? V. Tarasovas ne tik kalbės – jis ir improvizuos. Protestui ir bohemai skirtas muzikos ir dailės renginys „Draugų muziejus. Iš V. Tarasovo kolekcijos“ vyks vasario 25 d., penktadienį, 13 val. Konferencijų salėje 5.1.

Aleksandra Kašuba – naujai atrasta unikali menininkė

A. Kašuba – vienas tų vardų, kurie ilgą laiką figūravo lietuvių kultūrinio lauko paraštėse. Lietuvoje ji buvo minima epizodiškai ir dažnai tik savo vyro, skulptoriaus Vytauto Kašubos kūrybos kontekste. Tačiau po įspūdingos didžiulės parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) tapo akivaizdu, kad tai – tikrai išskirtinė meno lauko figūra. Išskirtinis yra ir šios parodos katalogas – greičiau knyga, kurioje išsamiai pristatomas Lietuvos ir JAV menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos septynių dešimtmečių kūrybinis palikimas – ne tik kūriniai, bet ir jos laiškai bei tekstai. Apie autorę pasakos ją pažinojusi parodos kuratorė ir leidinio sudarytoja Elona Lubytė, viena ryškiausių Lietuvos dailėtyrininkių Giedrė Jankevičiūtė ir architektė Julija Reklaitė, moderuos Egidijus Aleksandravičius. Ateikite ir atraskite šią unikalią menininkę, kurios nuveikti darbai gniaužia kvapą. A. Kasubos kūrybos ir katalogo „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ pristatymas  – vasario 25 d., penktadienį, 20 val. Konferencijų salėje 5.3.

G. Grigėnaitės nuotr.

Ką žinome apie Pranciškų Smuglevičių?

Pripažinkime – jei nesate senosios dailės specialistai, ši pavardė tikriausiai nedaug ką sako. O juk P. Smuglevičius XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje buvo vienas populiariausių, labiausiai išsilavinusių ir vertinamų vietinės kilmės dailininkų, švietėjiško klasicizmo atstovas, savo pažiūras drąsiai reiškęs kūriniuose. Apie P. Smuglevičiaus asmenybę, jo kūrybą, apie klasicizmą ir muziejų kaip vietą, kur praėjusių amžių dailininkai suspindi naujai, kalbės LDNM direktorius Arūnas Gelūnas, parodos kuratorės, katalogo sudarytojos ir tekstų autorės – Lietuvos senosios dailės specialistės Dalia Tarandaitė, Rūta Janonienė, renginį moderuos meno ir bažnyčios istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė. Tai – intelektualų, savo srities profesionalų pokalbis apie vieną ryškiausių mūsų tapytojų. P. Smuglevičius vertas, kad pamatytume jį iš naujo. Renginys „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“ vyks vasario 25 d. 17 val. Konferencijų salėje 5.5.

Atraskite sakraliąją Vilniaus dimensiją

Netgi tiems, kurie mano, kad apie sostinę žino viską, staigmena gali tapti Vilnius kaip piligrimų kelio vieta. Šventą kelionę nuo Aušros vartų iki Kalvarijų, tokių kelionių vizualųjį įprasminimą ir daug plačiau – Vilniaus sakralumą, miestą kaip sakralią erdvę ir įvairius to sakralumo aspektus buvo galima pamatyti parodoje „Sakralusis Vilnius. Piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ Vilniaus paveikslų galerijoje. O dabar – ir paskaityti kataloge. Renginio moderatorė tapytoja ir dailės istorikė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė kalbins katalogo tekstų autores ir parodos kuratores dailės istorikes Rūtą Janonienę ir Rasą Adomaitienę. Jos pasakos apie įvairių katalikiškų vienuolijų indėlį į „Sakraliojo Vilniaus“ kūrimą, primins buvusį Kalvarijų kraštovaizdžio žavesį ir pristatys iki šiol nei tyrėjams, nei visuomenei plačiau nežinotus meno kūrinius, išsaugotus iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių, Aušros vartų lobyno. Renginys „Sakralusis Vilnius. Piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ vyks vasario 27 d., sekmadienį, 14 val. Kino salėje.

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje kas mėnesį vyksta gausybė parodų, paskaitų, susitikimų, kūrybinių dirbtuvių – išties sunku suspėti viską aplankyti. Todėl muziejaus stende Vilniaus knygų mugėje galėsite įsigyti naujų leidinių, tekstais ir vaizdais parodančių, kas vyksta šioje vienoje svarbiausių Lietuvos kultūros institucijų. Tai LNDM metraščio 22 tomas, kuriame galima rasti muziejuje vykusių parodų recenzijų, interviu su menininkais, naujausių muziejaus įsigytų eksponatų aprašymų ir dar daugybę kitų dalykų. Gidas po NDG nuolatinę ekspoziciją, padėsiantis naujai pažiūrėti į ten eksponuojamus kūrinius. Katalogą „Hommage donatoriams“, pasakojantį apie kolekcijas ir donatorius, nuo kurių prasidėjo Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicija. O dar – knygos apie vieną žymiausių kryždirbių Vincą Svirskį „Vincas Svirskis’ Wooden Miracles“, grafiką Vaclovą Ratą „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“, mažiesiems skaitytojams „Spalvink Vilnių. Valdovų miestas“ ir daug kitų leidinių. Visa tai lauks jūsų Vilniaus knygų mugėje.