- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Lietuvos kultūros ir mokslo visuomenę pasiekė skaudi žinia. Eidama 87-uosius metus į Viešpaties namus iškeliavo žymi lietuvių dailės istorikė, Lietuvos sakralinio paveldo tyrinėtoja, talentinga menotyrininkė, plataus akiračio kultūrologė, subtiliu humoru ir ypatingu nuoširdumu pasižymėjusi kolegė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė dr. (hp) Gražina Marija Martinaitienė (1936–2022), rašoma Valdovų rūmų muziejaus nekrologe.
G. M. Martinaitienė studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau – dailėtyrą Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), buvo Lietuvos istorijos instituto aspirantė. Dirbo Lietuvos radijuje, žurnale „Kultūros barai“. Kultūros ir meno paveldo tyrinėjimus bei pirmuosius duomenų apibendrinimus G. M. Martinaitienė įgyvendino koordinuodama „Kultūros paminklų sąvado“ rengimo darbus, vėliau ilgus metus buvo Kultūros ir meno instituto (dabar – Lietuvos kultūros tyrimų institutas) Sakralinės dailės skyriaus vedėja ir Bažnytinės dailės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.
G. M. Martinaitienė buvo pirmoji Lietuvos dailės istorikė, kuri ėmėsi sistemingai ir nuosekliai inventorinti bei katalogizuoti Lietuvos sakralinį paveldą, subūrė talentingų bendraminčių grupę, su visais dosniai dalijosi savo žiniomis, išleido fundamentalius veikalus, skirtus Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių vertybėms, Lietuvos senajai bažnytinei tekstilei, kontušo juostoms. Jos domėjimosi akiratyje taip pat buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patrankų bei varpų liejimas, Užnemunės kultūrinis paveldas ir lietuvių kryždirbystės fenomenas, dailininkų Juozo Mikėno bei Aloyzo Stasiulevičiaus kūryba. Pastaraisiais metais G. M. Martinaitienė rūpinosi ir savo vyro, garsaus poeto Marcelijaus Martinaičio, palikimo skelbimu.
G. M. Martinaitienė buvo aktyvi Valdovų rūmų atkūrimo idėjos šalininkė ir šio proceso rėmėja, ištikima Valdovų rūmų muziejaus bičiulė, daugelio projektų, renginių dalyvė ir talkininkė, vertybių ekspertė ir konsultantė. Ji labai domėjosi muziejaus nuolatinėmis ekspozicijomis, rinkiniais, turiningomis parodomis, kultūrine veikla bei solidžiais leidiniais. Jos padrąsinantys žodžiai, subtilūs patarimai, pagyrimai ar geranoriška kritika teikė kūrybinių jėgų ir skatino naujus muziejinius projektus, pažymima Valdovų rūmų pranešime. G. M. Martinaitienės dovanotos dailės ir kultūros istorijos knygos praturtino Valdovų rūmų muziejaus biblioteką.
Muziejus didžiuojasi, kad galėjo bendradarbiauti su G. M. Martinaitiene, išleisti jos studijas, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės naudotiems audiniams bei jų spalvoms, patrankų ir varpų liejikui Jonui Breiteliui. G. M. Martinaitienės darbus primins jos 50 kūrybinių metų darbų išsami bibliografija. Muziejaus bendruomenė dėkinga likimui, kad jis suvedė su tokia kilnia asmenybe, iškilia mokslininke ir tauria kultūrininke, kokia buvo G. M. Martinaitienė.
Skaudžios ir didžios netekties akivaizdoje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus bendruomenė liūdi kartu su dr. Gražinos Marijos Martinaitienės artimaisiais, bendradarbiais, bičiuliais. Velionės šviesus atminimas bei nuveikti darbai ilgam liks daugelio atmintyje ir Lietuvos kultūros bei meno tyrinėjimų lobyne. Tegul gerasis Viešpats būna gailestingas Gražinai Marijai, o Jos artimuosius bei buvusius kolegas telydi nuoširdi užuojauta ir Prisikėlimo viltis, rašoma Valdovų rūmų muziejaus bendruomenės nekrologe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...