Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant

  • Teksto dydis:

Kunigaikščiai Giedraičiai yra viena seniausių lietuvių aristokratų giminių. Kaip liudija pavardė, ir jiems priklausiusių žemių vieta Aukštaitijoje – tai neabejotinai lietuviška, dar Lietuvos valstybės formavimosi pradžioje iškilusi dinastija.

Kunigaikščiai valdė nemažas teritorijas su centrais Videniškiuose (pagal giminės tradiciją Giedriaus, suteikusio pavardę savo palikuoniams, tėvo vardas buvo Vidas) ir Giedraičiuose. XVI amžiuje ne be Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio globoto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tėvo – Motiejaus Stryjkovskio raštų įtakos, ano meto sąmonėje įsitvirtino nuomonė, kad Giedraičiai, kaip ir kitos kilmingos lietuvių šeimos, yra kilę iš Palemono į šiuos kraštus atsivestų romėnų. Tai liudija ir „romėniškas“ herbas – sparčiai priekin šuoliuojantis, tačiau atgal atsisukęs ir lanku šaunantis kentauras. Simboliška, kad menamoje Giedraičių tėvonijoje – Videniškiuose yra išlikę būtent lietuviško Renesanso architektūros paminklai ar jų liekanos – Baltadvaris bei Šv. Lauryno bažnyčia. Yra pakankamai sudėtinga išvardinti visus mūsų kultūrai ir istorijai nusipelniusius Giedraičius – sąrašas būtų labai ilgas ir platus. Paminėtinas 2018 lapkričio 8 dieną oficialiai palaimintuoju paskelbtas Mykolas Giedraitis (apie 1420–1485), minėtasis Žemaičių vyskupas Merkelis (1536-1609), taip pat Juozapas Arnulfas (1754–1838), galop didysis intelektualas ir dviejų tautų taikytojas Jerzy Władysław Giedroyc (1906–2000). Kunigaikščių giminė yra gyvybinga ir dabar – išsibarsčiusi po visą platųjį pasaulį.

Nuo 2002 metų Molėtų krašto muziejaus ir Dailės galerijos iniciatyva būtent Videniškiuose beveik kiekvieną vasarą vyksta tai, kas seniai nebevadinama pleneru ar simpoziumu. Tai daugiau kūrybinės laboratorijos, meninės rezidencijos principais vykstančios tapytojų studijos, kurių metu jie gilinasi į turtingą ir išraiškingą Videniškių krašto paveldą bei kraštovaizdį. Anksčiau buvę gausesniais dalyvių kiekiu, pastaruoju metu kameriškesniais (dėl stipresnės koncentracijos ir beveik vienuoliško susikaupimo) tapę menininkų susibūrimai bando įprasminti vietos dvasią – genius loci atmosferą. XV–XVIII amžiuje Videniškiai veikė kaip stiprus intelektualinis centras, savotiškas Vilniaus priemiestis – jame veikęs atgailos kanauninkų vienuolynas darė poveikį visai anuometinės Lietuvos visuomenei.

Parodoje pristatomi publikai puikiai žinomų, 2018 metais Videniškiuose buvojusių ir kunigaikščių Giedraičių dvasios ieškojusių dailininkų – Aistės Gabrielės Černiūtės, Viktoro Paukštelio, Vido Poškaus, Mindaugo Skudučio sukurti paveikslai. Dalis jų buvo sukurti in situ – pačiuose Videniškiuose ilgiausiomis vasaros dienomis, kiti – sugrįžus į studijas mieste, iš naujo ir vis iš naujo permąstant – kas mes esame ir iš kur atėjome...

Parodos dalyviai: Mindaugas Skudutis, Viktoras Paukštelis, Vidas Poškus ir Aistė Garbrielė Černiūtė.

Parodos atidarymas Vilniaus rotušėje – kovo 5 d., antradienį,  17 val.


Šiame straipsnyje: tapybos parodavilniaus rotušė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių