Žiemos iššūkiai klupdo ne tik kelių gaidelius

Laksto lyg vasarą

Kasmet užklupus žiemiškiems orams tūkstančiai vairuotojų tarsi pabunda iš letargo miego. Stebint, kaip nerūpestingai skriejama apledėjusiomis gatvėmis, atrodo, kad jie pirmą kartą pamatė sniegą. Gerai, jei slidžiame kelyje nesuvaldytas automobilis tik pasiblaškė po eismo juostas ir grįžo į savąją. Tačiau dažnai toks atsainumas baigiasi kur kas liūdniau. Nenuostabu, kad avarijų statistika atšalus orams smarkiai šokteli į viršų.

"Žmonės dažnai nesuvokia, kad žiemiškos eismo sąlygos radikaliai skiriasi nuo tų, kurios vyrauja šiltuoju metų laiku. Arba galvoja, kad pavojus yra kažkur toli, bet iš tiesų nelaimė gali tykoti jau pirmuosiuose jūsų kelionės metruose", – minėtą avariją daugiabučio kieme komentavo Vytautas Švedas.

Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas, puikiai išmanantis ekstremalaus vairavimo ypatybes, perspėja, kad šiuo metu kiekvienas neapgalvotas manevras kelyje gali kainuoti labai brangiai. "Audi Sport" vairavimo akademijos instruktoriaus teigimu, užklupus šalčiams žmonės pirmąsias klaidas daro dar prieš kelionę.

"Mano pirmiausias patarimas – nešokite lyg išdegę akis iškart į automobilį, o kiek įmanoma pastebėkite oro ir eismo sąlygas. Įvertinkite kelio būklę, pažiūrėkite, ar jūsų kiemą arba gatvę dengia minkštas arba suplūktas sniegas, ar po juo nesislepia ledas", – kalbėjo V.Švedas.

Mano pirmiausias patarimas – nešokite lyg išdegę akis iškart į automobilį, o kiek įmanoma pastebėkite oro ir eismo sąlygas.

Tanku toli nenuvažiuosi

Kita saugios kelionės sąlyga, kuri neretai ignoruojama, gero matomumo užtikrinimas. Skubėdami į darbą ar namo žmonės negaišta laiko ir nugrando tik priekinį automobilio stiklą arba, dar blogiau, tik nedidelę jo dalį, esą matys, kas vyksta prieš nosį, ir gerai, o matomumas pro šoninius langus nesvarbus. V.Švedas mano, kad toks aplaidumas yra ne mažiau pavojingas, nei žiemą važinėti vasarinėmis padangomis.

"Prastai nuvalyti arba nenuvalyti langai gali nulemti avariją. Pavyzdžiui, atliekant rikiavimosi manevrą būtinas ir šoninis, ir galinis vaizdas. Tas pats ir įvažiuojant į pagrindinį kelią. Ypač slidžiame kelyje kiekvienas niuansas, kurį pamatysi laiku ir atliksi atitinkamas korekcijas, gali padėti išvengti kritinės situacijos. Tad kaip tanke pasikliauti vien tik priekiniu vaizdu, nematant, kas vyksta šonuose ir mašinos gale, yra visiškai neatsakinga", – mano pašnekovas.

Gerai nuvalius automobilį ir pradėjus važiuoti rekomenduojama išbandyti sukibimą su danga – lėtai važiuojant stipriau pastabdyti. Tačiau prieš šį manevrą būtina įsitikinti, kad dideliu atstumu už automobilio nėra kitų eismo dalyvių, taip pat, ar niekas nesirengia išvažiuoti iš šalutinio kelio.

Vytautas Švedas. T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

Galva svarbiau nei ženklas

Labai svarbus susidūrimo prevencijos aspektas – saugaus greičio pasirinkimas ir atstumo nuo kito automobilio laikymasis. Vertinant teoriškai, esant normalioms oro sąlygoms rekomenduojama laikytis atstumo, kuris būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sek. Pavyzdžiui, jei važiuojama 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti 25 m, 100 km/val. – 50 m. Tačiau žiemą automobilio stabdymo kelias pailgėja, todėl atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 3 sek.

Vis dėlto, anot V.Švedo, niekas negali tiksliai apibrėžti, koks atstumas yra saugus, nes kiekvieną sykį stabdymo keliui įtakos gali turėti skirtingi faktoriai. Todėl ypač svarbu rinktis saugų važiavimo greitį, o dažnu atveju atstumas turėtų išaugti ne metrais, bet kartais.

Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad orientyras yra leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai.

"Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad orientyras yra leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai. Tačiau leistinas ir saugus greitis yra visiškai skirtingi dalykai. Akivaizdu, kad net ir neviršijant leistino greičio galima važiuoti nesaugiai, pavyzdžiui, esant plikšalai ar lijundrai. Mes netgi dalyvaudami lenktynėse sakome, kad, norint atvažiuoti greitai, kartais reikia važiuoti maksimaliai lėtai", – pasakojo V.Švedas.

Juodojo ledo spąstai

Pasak specialisto, ypač atidiems reikėtų būti prie perėjų, kur automobiliai stabdo dažniau nei kitose gatvės atkarpose ir paviršius ten tampa slidesnis.

Dažnai vairuotojai atsipalaiduoja pamatę, kad sniego ir ledo kažkuriame kelio ruože tarsi nebėra. Tačiau tai gali būti didesnio pavojaus, vadinamojo juodojo ledo ženklas.

Juodasis ledas susiformuoja ant kelios dangos, kurios temperatūra yra žemiau nulio, o oro temperatūra tuo metu gali būti ir teigiama. Tokiomis sąlygomis vanduo puikiai limpa prie paviršiaus, virsdamas plonyčiu ledo sluoksniu, kuris nepastebimas dėl juodos kelio paviršiaus spalvos. Važiuojantys sniegu padengtu keliu vairuotojai pamato švarų tamsų asfaltą ir, praradę budrumą, padidina greitį. Tačiau tai gali turėti tragiškų padarinių, nes automobilis tampa nevaldomas.

Anot specialistų, jei automobilyje staiga tampa įtartinai tylu ir apima jausmas, kad automobilis tarsi plaukia, o ne važiuoja, greičiausiai jūs važiuojate ypač lygiu ir slidžiu paviršiumi, vadinamu juoduoju ledu. Laimė, šis reiškinys nėra toks dažnas.

Vietoj stabdžio – greičio pedalas

Manevravimas slidžiame kelyje apskritai yra atskira tema, nes, anot V.Švedo, tam jau reikia papildomos praktikos, pageidautina – ir specifinių teorinių žinių apie judėjimo metu veikiančius fizikos dėsnius, svorio centro išsidėstymą ir t.t.

Taip pat nepakenktų ir psichologijos išmanymas, nes praradus padėties kontrolę labai svarbu nepulti į paniką, kaip kad populiariame socialinio tinklo vaizdo įraše, kur sutrikęs slystančio automobilio vairuotojas bandė stabdyti iškišęs koją, o vėliau išvirto iš mašinos. Be to, kartais tenka atlikti veiksmus, prieštaraujančius instinktui, pavyzdžiui, užuot stabdžius, spausti greičio pedalą.

Būtent todėl mažiau patyrusiems eismo dalyviams ypač padeda praktinės ekstremalaus vairavimo pamokos. Tačiau paprasčiausias patarimas judant slidžia danga – vengti staigių manevrų ir numatyti kelis žingsnius į priekį.

Būna, kad sudėtingesnėse atkarpose padedu kitiems vairuotojams, savo manevrais parodydamas tinkamesnę važiavimo trajektoriją arba vietas, kur būtina pristabdyti ir pasirinkti saugesnį greitį.

"Aš turiu gerokai daugiau patirties už eilinį eismo dalyvį, tačiau ir aš stengiuosi vairuoti itin atidžiai, elgtis atsakingai, stebėti, kaip keičiasi situacija aplink mane. Būna, kad sudėtingesnėse atkarpose padedu kitiems vairuotojams, savo manevrais parodydamas tinkamesnę važiavimo trajektoriją arba vietas, kur būtina pristabdyti ir pasirinkti saugesnį greitį", – pasakojo V.Švedas.

Specialistai ragina žiemą laikytis kur kas ramesnės vairavimo manieros, nes staigus pajudėjimas ar stabdymas gali sukelti situaciją, kai automobilis pradeda slysti. Tada jį suvaldyti tampa itin sudėtinga. Automobiliui praradus sukibimą su kelio danga, rekomenduojama vengti agresyvaus stabdymo arba, atvirkščiai, akceleravimo.

Gelbsti ir gudrybės

Dauguma automobilių Lietuvoje varomi priekiniais ratais. Slystant tokiai mašinai patariama tik lengvai paminti greičio pedalą, padedant ratams atgauti sukibimą su kelio danga.

Jei varantieji galiniai ratai, užuot akceleravus, geriau švelniai protarpiais stabdyti. Kita vertus, šiuolaikinė ABS sistema leidžia efektyviai stabdyti pedalą nuolat veikiant vienoda jėga. Jei prasidėjo šoninis slydimas, vairavimo instruktoriai įprastai pataria pasukti vairą į slydimo pusę, o ne į priešingą, kaip diktuotų instinktas. Slydimo trajektorijai pasikeitus, vairas vėl sukamas į tą pusę, į kurią tuo metu slysta automobilis. Tokiu būdu įmanoma ištiesinti mašinos judėjimo trajektoriją ir išeiti iš kritinės situacijos.

Pasak V.Švedo, atliekant sudėtingesnį manevrą gali pagelbėti ir nedidelės gudrybės, pavyzdžiui, jei automobilis slysta ir yra pavojus atsitrenkti į kitą transporto priemonę, galima išnaudoti net tokią pagalbą kaip nedidelis kelkraščio bortelis, padėsiantis pristabdyti slydimo greitį ar pakeisti trajektoriją.

Atliekant sudėtingesnį posūkį ar važiuojant vingiuotu keliu manevrams būtina pasiruošti iš anksto. Dar gerokai prieš posūkį reikėtų sulėtinti greitį, persijungti žemesnę pavarą, vairą pradėti sukti ne paskutinę akimirką, išvengiant staigių judesių. Taip pat galima išnaudoti visą savo eismo juostos trajektoriją.