KELIONĖS

Po Europą be vairuotojo teisių

(Tęsinys. Pradžia gruodžio 21-os d. nr.)

Neaukštos Austrijos Alpės yra gera treniruotė vairuotojams prieš Šveicarijos kalnų kelius.

Apsnūdusi ir brangi Austrija

Norėdami pasigrožėti gamta, nutarėme apsistoti ne Zalcburge, o vaizdingame kurortiniame St.Gilgeno miestelyje. Beje, nemažai viešbučių, skirtingai nei Šveicarijoje, kur sezonas tęsiasi visus metus, čia jau buvo užsidarę. Tie, kurie dar dirbo, jau irgi buvo pasinėrę į tokį rudens snaudulį, kad tekdavo pereiti ne vieną tuščią koridorių ar kambarį, kol susirasdavai jų šeimininką. Ir nors apsnūdusią veido išraišką kaipmat pakeisdavo svetinga šypsena, mums išgirdus kainą noras šypsotis praeidavo. Bet pasisekė: nusižiūrėję vieną tokį pusiau gyvą viešbutį su puikiu vaizdu į kalnų grandinę ir čia pat telkšantį ežerą, drąsiai užsukome į kiemą.

Paaiškinusi, kad viešbutis beveik nedirba ir kambariai neparuošti svečiams, jo bendrasavininkė vis dėlto sutiko įsileisti porai naktų neišrankius turistus... už 250 eurų per naktį už vieną kambarį. Laimei, ji kiek apsiriko, pridėjusi po nulį. Atsiprašiusi už savo ne visai tobulą anglų kalbą, šeimininkė kaip kompensaciją už patirtą šoką mus pakvietė kavos į čia pat stovintį kotedžą. Jo svetainė priminė privataus muziejaus ekspoziciją. Įsikalbėję sužinojome, kad ji dar prieš 15 metų iš buvusios jau tada neramios Jugoslavijos atvyko į Zalcburgą mokytis muzikos, susirado vyrą – vietinį austrą, mėgstantį menus, tapybą.

St.Gilgeno miestelis mus patraukė dar ir tuo, kad čia daug pramoginio transporto: gali paskraidyti parasparniu, paplaukioti spalvingu garlaiviu, pajodinėti ir pasikelti funikulieriumi. Už 17 eurų iš 1522 m aukščio atsiveria nepakartojamas vaizdas. Miestas apsuptas kalnų, ant vieno – didinga Hohenzalcburgo pilis, į kurią kelia dar XIX a. įrengtas funikulierius. Šalia stūkso ne mažiau įspūdinga tuo pačiu vardu pavadinta uola. Miestas alsuoja barokiniu grožiu ir rafinuotumu, didingais Mirabelės rūmais ir jų sodais. Pasiklausę prie Mocarto namų fortepijonu grojančio gatvės muzikanto, įsiamžinę prie Mocarto paminklo ir čia pat seniausioje Austrijos (1703 m.) Tomaselio kavinėje išgėrę po kavos puodelį (vienas – 4 eurai), dar ilgai vaikščiojome jaukiomis naktinio miesto gatvelėmis, grožėjomis meno galerijomis. Pernakvoję svetingajame St.Gilgene, rytmetį pasukome į Šveicariją.

Žinodmi, kad ši šalis – tarp pačių brangiausių Europoje, pasistengėme apsirūpinti viskuo – pradedant duona ir baigiant degalais – dar Austrijoje. O viename kalnų vienkiemyje, kur užsuka autoparduotuvė, gana pigiai - už 15 eurų nusipirkome dėžę sultingų obuolių, kurių pakako visą likusią kelionę. Šveicarija – ne Europos Sąjungos narė, tad prie sienos su ja gali laukti visokių netikėtumų, o vairuoti automobilį be vairuotojo teisių, paliktų namie, rizikinga visur. Likus iki sienos keliems kilometrams, apdairiai pasodinom vairuotoją, turinčią vairavimo teises ir kelių savaičių vairavimo po Vilnių patirtį.

Nemėgsta svetimšalių

Tačiau, kaip parodė įvykiai, tai mūsų neišgelbėjo. Ties kalnuose netikėtai išnirusia sienos perėja mus pasitiko neišvaizdus barakas. Iš jo, vilkėdamas ne pirmo “šviežumo” neaiškios spalvos aprangą, išlingavo tarsi Robinas Hudas šveicarų pareigūnas. Surinkęs pasus ir paprašęs pastatyti automobilį kiek atokiau, jis įdėmiu žvilgsniu nulydėjo ūmai suprakaitavusią vairuotoją ir išdavikiškai trūkčiojančią mūsų “Audi”. Visiškai nenustebome, kai sugrįžęs pasienietis gana įsakmiai paliepė mums išlipti iš mašinos ir, pasitelkęs kolegą, beveik pusvalandį naršė automobilį ir visus daiktus.

Ir visa tai – po atviru, lynojančiu dangum, be vargo pravažiuojančių kitų automobilininkų akivaizdoje ir stebint pašaipiems šveicarų kelių remonto darbininkams. Beje, visas tas paslaptis mes įminėme kiek vėliau, prisiminę, kad geltonas kelių remontininkų automobilis mus lydėjo jau iki sienos, ir dar ilgokai- pervažiavus ją. Šios šalies piliečiai, pamatę įtartinus svečius ir jų veiksmus, visuomet laiko savo pareiga informuoti apie tai specialias tarnybas.

Siauri keliai

Įvažiavusius į Šveicariją mus kamavo kitas klausimas – ar nenugarmėsime nuo siauro, prie kalno prisispaudusio kelio į vaizdingą tarpeklį. Čia, siauruose kalnų keliuose, sustoti, kur susigalvojai, ir griežtai draudžiama, ir rizikinga. Tad, tik pasiekę pirmą gana ankštą stovėjimo aikštelę ir pasodinę prie vairo savo “asą”, mes pagaliau visi lengviau atsidusome ir pradėjome grožėtis šia tikrai nuostabia šalim. Beje, nors judėjome į pietus, Šveicarijos klimatas pasirodė atšiauresnis nei Austrijos. Apie tai bylojo ir senoji jos kalnuose išsibarsčiusių kaimų bei miestelių architektūra – masyvios, neretai medinių rąstų namų sienos ir maži langeliai. Gal todėl, kad čia nuolat pilna įkyrių turistų, gyventojai mums pasirodė ne itin svetingi. Tą įspūdį dar stiprino kelyje mūsų nuolat pralenkiami šarvuočiai, tankai ir panaši technika. Gatvėse nuolat susidurdavome su uniformuotais jaunais vyrais. Ir tai – Šveicarijoje, kuri garsėjo neutralitetu.

Dar labiau nustebome, kai, ėmus temti, daugelis ne tik miestelių parduotuvių, bet ir čia pat namuose įsispraudusių degalinių užsidarė. Suskubome ieškoti išganingų iškabų “Zimmer frei”, bylojančių, kad čia galima gauti nakvynę. Užklydę į vieną viešbutuką su tokia iškaba ir kalnų slidinėjimo atributika bei plakatais, pirmą kartą susidūrėme su nemaloniausiu Šveicarijos faktu – didelėmis kainomis. Tačiau ir vėl pasisekė: puikiai angliškai šnekanti ir paslaugi administratorė ne tik paaiškino, kur susirasti pigesnį viešbutį, bet ir paskambino jo šeimininkams.

Kai pasiekėme už kelių dešimčių kilometrų esantį vaizdingą viešbutį, čia mūsų jau laukė šeimininkė. Pasiteiravusi, iš kur mes, ir ilgai negalėdama suprasti, kur ta Lietuva, ji pasikvietė savo simpatišką aristokratiškos išvaizdos vyrą. Jis ne tik žinojo, kur ta paslaptinga šalis, bet ir sutiko mus apnakvinti už visai “normalią” kainą -50 eurų už kambarį. Viešbutis “Scaletta” nustebino jaukumu, autentišku, 1624 m. interjeru ir sočiais pusryčiais, kurie paprastai įeina į viešbučio kainą. (Beje, beveik visur čia be problemų galima atsiskaityti ne tik šveicarų frankais, bet ir eurais.)