Lietuvos „Metų automobiliai“ ir jų ligos

„Ford S-Max“

Progą pasimėgauti tarptautine šlove „Ford“ kompanijai suteikęs „S-Max“ (šis modelis tapo penktuoju „Ford“ kūriniu, triumfavusiu Europos „Metų automobilio“ konkurse) patiko ir Lietuvos vairuotojams. Praktiškas, erdvus, nepriekaištingo dizaino, dinamiškas ir gerai valdomas. Vertinant šį vienatūrį per „Transeksta“ prizmę – rezultatas šiek tiek geresnis už statistinį patikimumo vidurkį, tačiau net ir patys „Ford“ žmonės pripažįsta, kad šie modeliai nėra nemirtingi.

Apibendrinus 1 322 „S-Max“, per pastaruosius dvejus metus tikrintų TA centruose rezultatus pasirodo, kad pirmuoju bandymu apžiūrą įveikia 68 proc. Skirtingai nuo daugelio pusamžių automobilių, šio vienatūrio silpnoji vieta ne žibintai (apšvietimo sistemos bėdos dalijasi 2-3 vietas su transmisijos gedimais – 5,2 proc.), o pernelyg dūmijantys varikliai (6,7 proc.). Techninės patikros ataskaitose taip atkreipiamas dėmesys į pakabos problemas (3,6 proc.) ir vairo mechanizmą – vairo traukės ir svirtys apibūdinamos kaip turinčios didelių trūkumų 3,2 proc. tikrintų automobilių.

„KIA Cee‘d“

Šis korėjiečių koncerno kūrinys tapo savotišku Trojos arkliu, kuriuo „Hyundai-KIA“ pradėjo tikrą Senojo žemyno rinkų šturmą. Kompaktinės klasės automobiliukas buvo nuo pat pradžių kuriamas ir gaminamas Europoje vietinių profesionalų, perviliotų iš „Audi“ bei „Volkswagen“. Norėdami išsklaidyti potencialių pirkėjų abejones KIA visiems savo gaminiams suteikė rekordiškai didelę 7 metų garantiją.

Analizuojant „Cee‘d“ modelio savininkų atsiliepimus galima daryti išvadą, kad tai nebuvo technikos stebuklas: automobilis nebuvo atsparus korozijai, erzino elektronikos gedimai, dyzeliniai varikliai buvo jautrūs degalų kokybei ir pan.

TA patikrą iš pirmo karto šiuo metu įveikia kiek mažiau nei 64 proc. visų (šiuo metu eksploatuojama 1 540) į privalomąją apžiūrą atvykstančių „Cee‘d“. Tradiciškai šio KIA modelio savininkai daugiausia bėdų turi dėl žibintų būklės (12,1 proc.). Antras tipiškas gedimas – pakabos jungtys ir šarnyrai (6,9 proc.). Toliau TA kontrolierių ataskaitose minimas pernelyg didelis variklio dūmingumas (3,8 proc.), netvarkingi stabdžių signalo žibintai (3,5 proc.) ir pakabos spyruoklės bei stabilizatoriai (3 proc.).

„Škoda Superb“

Antrosios kartos „Superb“, sukonstruotas ant tokios pat platformos, kaip ir „Volkswagen Passat“ sulaukė daugybės komplimentų kaip „daugiausia erdvės ir komforto už mažiausią kainą“ siūlantis automobilis. Paradoksalu, tačiau įvairiuose patikimumo testuose čekiškas žymiai geriau negu jo pusbrolis iš Volfsburgo. Tai liudija ir „Transekstos“ duomenų banke sukaupta statistika: iš pastaraisiais metais TA centruose tikrintų 697 „Superb“ jokių priekaištų kontrolieriai neturėjo 89,8 proc. automobilių. Turint galvoje, kad vidutiniškai TA pirmuoju bandymu įveikia 50,9 proc. transporto priemonių, toks rezultatas iš tiesų pavydėtinai geras. Bene vienintelis rimtesnis dėmesį patraukiantis trūkumas – priekinio stiklo apiplovimo ir valymo įrenginio darbas (2,6 proc.). Kiti keturi techniniai trūkumai neperžengia 1,5 proc. reikšmės, todėl vargu ar gali būti vadinami „Škoda“ problema.

„Subaru Legacy“

Dėl itin gero kainos–kokybės santykio lengvojo automobilio ir visureigio savybes puikiai derinę „Subaru“ buvo pasiutusiai populiarūs. Per ilgą laiką nuolatinė visų varančiųjų ratų sistema tapo beveik tobula.

TA centrų kontrolieriai 2009-aisiais debiutavusiam „Legacy“ didelių priekaištų neturi. Patikrinus 1 062 šio modelio ratuočius, 81 proc. TA kortelę gavo iš karto. Sugrįžti į servisus dėl netvarkingų žibintų turėjo 4,9 proc. „Subaru“ šeimininkų, dėl priekinio stiklo apiplovimo ir valymo mechanizmo bėdų – 2,45 proc., dėl rūko žibintų – 2 proc., o dar 1,5 proc. dėl susidėvėjusių pakabos detalių.