- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asociacija „Lietuvos keliai“ raštu kreipėsi į Seimo ir Vyriausybės atstovus, siekdama atkreipti dėmesį į šalies kelių būklę ir tinkamai jų priežiūrai užtikrinti finansavimo trūkumo problemas.
Įvertinti ir atsižvelgti
„Asociacija palaiko ir pritaria Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginių gairių teiginiui, kad valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų vertės ilgalaikis materialusis valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui plėtoti, asmenų judumui užtikrinti, užsienio investicijoms pritraukti, ekonominiams ir socialiniams skirtumams tarp Lietuvos regionų mažinti ir darbo vietoms kurti.
Deja, tose pačiose gairėse taip pat konstatuojama, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė prasta ir toliau blogėja“, – dėstoma institucijoms ir premjerei skirtame rašte.
„Lietuvos keliai“ suinteresuotas institucijas ragina įvertinti esamą prastą šalies kelių būklę ir, atsižvelgus į tai ir planuojant 2023 m. nacionalinio biudžeto asignavimus, kelių finansavimui užtikrinti ne mažiau kaip 85 proc. lėšų nuo 2023 m. planuojamų valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintąsias dujas, skirtas automobiliams.
Prireikus skolinsis
„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka tvirtino, kad lėšų trūkumas kelių finansavimui susidaro įvertinant planuojamus įgyvendinti strateginius ir kitus projektus, siekiant gerinti dangos būklės indeksą (DBI) ir vykdant kitus gairėse numatytus tikslus.
Pasak jo, pagrindinės lėšos Kelių direkcijai skiriamos iš Kelių priežiūros plėtros programos, ES fondų ir kitų šaltinių.
„Kelių direkcija siekia maksimaliai panaudoti visus galimus finansavimo šaltinius – Kelių priežiūros ir plėtros programą, ES fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) ir kitus finansavimo šaltinius. Pagal galimybes teikiamas poreikis papildomam finansavimui gauti, pavyzdžiui, iš CEF gautas 60 mln. eurų finansavimas susijęs su kariniu mobilumu „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija“, – teigė Š.Frolenka.
„Maksimaliai išnaudojus šiuos šaltinius, bus svarstoma galimybė skolintis“, – pridūrė jis.
„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius tikino, kad šiuo metu Lietuvoje pereinama nuo e.vinječių sistemos prie kelių rinkliavos, kai rinkliavos dydis priklausys nuo nuvažiuoto atstumo, o ne nuo važiuojamo laiko, kaip yra dabar.
Anot jo, gautos pajamos už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais bus naudojamos išskirtinai magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.
Ką atskleidė laboratorija?
Infrastruktūros būklė yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą.
Kelių priežiūros ir plėtros projektų įgyvendinimas, anot Š.Frolenkos, priklauso nuo skiriamų šiam tikslui lėšų.
„Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Infrastruktūros būklė yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą“, – tikino „Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius.
Atlikus 2021 m. periodinių kelių infrastruktūros tinklo asfalto dangų matavimų su mobiliąja laboratorija duomenų analizę, nustatyta, kad šiek tiek daugiau kaip 60 proc. tinklo dangų šalyje atitinka kokybės reikalavimus – DBI tenkina Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kelių valdymo efektyvumo rodiklio ribinę reikšmę.
„Pagal kelių reikšmes, beveik 80 proc. magistralinių kelių tinklo dangų, šiek tiek daugiau kaip 56 proc. krašto ir šiek tiek daugiau kaip 57 proc. rajoninių kelių atitinka kokybės reikalavimus“, – sakė Š.Frolenka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvio garaže – išskirtinis motociklas3
Lietuvoje – ypatingas pirkinys: vienas greičiausių pasaulyje serijinių motociklų „Panigale V4S SP2“. ...
-
Biržuose – senovinių automobilių festivalis: retenybėmis gėrėjosi smalsuoliai ir ekspertai3
Tradicinis festivalis „Nesenstanti klasika“, įvykęs Biržuose, šiemet pasižymėjo ir senovinių automobilių gausa, ir jų įvairove, kokybe. ...
-
Automobilių gamyba ir prekyba stringa, o pirkėjų yra1
Praeitą mėnesį Lietuvos automobilių parke debiutavo mažieji visureigiai „Tonale“ ir „Grecale“, estai graibstė „Toyota Yaris Cross“, o britai – „Nissan Qashqai“. ...
-
Metai – ne kliūtis: kodėl vieni automobiliai pinga, o kiti brangsta?
Sakoma, kad vos išvažiavęs iš salono naujas automobilis iškart praranda apie trečdalį kainos. Ir nors pastaruoju metu tendencijos keičiasi – dėl tiekimo grandinės sutrikimų nauji automobiliai vertinami vis labiau, laikui bėg...
-
Prezidento A. Smetonos keliais riedės istoriniai automobiliai
Rugsėjo 10-ąją VšĮ „Saugus ratas“ rengia tradicinį istorinių automobilių ralį, kuriame, kaip jau įprasta, senovinės technikos puoselėtojai varžysis dviejose „Oldtimer“ ir „Youngtimer“ automobilių klasėse...
-
Kas pavergė Lietuvos automobilių pirkėjų širdis?1
Kodėl vienus automobilius pirkėjai išgraibsto vos pasirodžius skelbimui pardavimų portaluose ar atvažiavus į aikštelę, o kitiems laukti pirkėjo gali tekti ilgas savaites ar net mėnesius. Pažvelgus į Lietuvos gatvėmis riedančius ratuo...
-
Sukurtas inovatyvus įrenginys padės išvengti transporto susidūrimų su laukiniais gyvūnais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų technologijų įrenginį, padedantį išvengti tr...
-
Penkios žvaigždutės – ne už blizgučius4
Nepriklausoma saugumo įvertinimo programa („New Car Assessment Programme“ – NCAP) išbandė naujausią 2022-ųjų „Mercedes-Benz” T-klasę ir už visų kategorijų testus skyrė penkias žvaigždutes. ...
-
Padangų atliekoms tvarkyti – šimtai tūkstančių eurų
Savivaldybių administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinių miškų urėdija jau gali teikti paraiškas finansavimui gauti naudotų padangų atliekoms tvarkyti. ...
-
Aštuoni būdai, kaip sutaupyti degalų6
Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad pakeitus vairavimo įpročius vairuotojai gali ne tik būti naudingi gamtai, bet ir savo piniginei. Tyrimo autoriai aiškina, kad pirmiausia vairuotojai važiuoja sau įprastu stiliumi, o kitą kartą – vadov...