Kavos atliekos – automobilių dalių gamybai

  • Teksto dydis:

Automobilių pramonė vis labiau patiria didžiulį spaudimą mažinti anglies dvideginio išmetimą ir didinti elektrinių transporto priemonių gamybą. Siekiant sumažinti transporto sektoriaus teršalų neigiamą poveikį klimato kaitai, automobilių gamintojas "Ford" iš kavos pupelių atliekų gamins automobilių dalis.

Dviguba nauda

Automobilių gamintojas "Ford" ir greito maisto restoranų milžinė "McDonald's" sutarė bendradarbiauti: kavos pupelių odeles panaudoti transporto priemonių dalių iš plastiko gamybai, pavyzdžiui, priekinių žibintų korpusams ar įvairioms po variklio dangčiu esančioms dalims.

Kiekvienam žibintų korpusui būtų panaudojama maždaug 300 tūkst. kavos pupelių odelių, atsirandančių jas skrudinant. Pasak "Ford" atstovų, kavos pupelių odelės, sumaišytos su įprasto plastiko granulėmis bei kitais priedais, geriau atlaiko šilumą ir dėl to automobilių detalės įgautų kur kas daugiau patvarumo. Maža to, toks sprendimas būtų mažiau kenksmingas aplinkai, nes kavos pupelių odelės nebekeliautų į sąvartynus.

Teigiama, kad tokios automobilių dalys bus apie 20 proc. lengvesnės ir jų liejimo procese reikės iki 25 proc. mažiau energijos. "Ford" deklaruoja išsikėlęs tikslą, kad jo transporto priemonių parke būtų naudojami tik perdirbti ir atsinaujinantys plastikai.

Pastaraisiais metais plastiko atliekų kiekis pastebimai auga, nes automobilių gamintojai metalines dalis vis dažniau keičia į plastikines.

Situacija Lietuvoje

"Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip verslas gali tvariais sprendimais prisidėti prie mažesnės taršos. Pastaraisiais metais plastiko atliekų kiekis pastebimai auga, nes automobilių gamintojai metalines dalis vis dažniau keičia į plastikines. Be to, Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija, kad kai kurios transporto priemonių dalys iš plastiko, kaip bamperiai, posparniai, salono apdailos ar išorinės durų ar slenksčių apdailos dalys turi neigiamą vertę rinkoje ir neretai šalinamos ne vietoje, t.y. tinkamai nesutvarkomos (neperdirbamos)", – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. t senų automobilių. Apie 30 proc. atliekų (15–18 tūkst. t) yra rinkoje vertės neturinčios plastiko ir kitos automobilių dalys, kurios dėl transporto priemonių importuotojų nustatytų pareigų ir užduočių nevykdymo neišvengiamai patenka į sąvartynus ar aplinką (atsiduria pakelėse, pamiškėse ar laikomos prie pastatų) ir ją teršia. Kai kurios automobilių atliekos, pavyzdžiui, naudotas tepalas ar užterštos pašluostės yra neteisėtai deginamos, nors turėtų būti atiduotos pavojingų atliekų tvarkytojams.

Griežta direktyva

Tarp neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų priskiriamos ne tik kai kurios plastikinės automobilių detalės, panaudota alyva, užterštos pašluostės, bet ir guma, stiklas, kilimėliai ar sėdynės. Šių atliekų sutvarkymas jų turėtojams (automobilių savininkams ar autoservisams) kainuoja, tačiau atliekų tvarkytojams pridavus tokias automobilių atliekas, kaip kėbulo metalines dalis, sparnus, filtrus ar akumuliatorius netgi sumokamas atlygis.

"Gyventojai dažniausiai mums pristato automobilių naudotą alyvą, filtrus, aušinimo skystį, dažus, radiatorius, amortizatorius, metalines ar plastikines automobilių detales", – nurodo atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės "Atliekų tvarkymo centras" vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Pagal ES direktyvą, kurios privalo laikytis ir Lietuva, 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vaškas

vaškas portretas
Iš šūdo greit ir vašką išspaus :) Kaip toj patarlėj

Anonimas

Anonimas portretas
nereikia perlenkti lazdos iki beprotybės ir reklamos...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių