Vilnius–Kaunas. Maždaug 100 km atstumas, kuris keičia ne tik nekilnojamojo turto ar dienos pietų kainas, bet ir vietinių gyventojų vairavimo manieras.

Pasirengimas kelionei

"Nuosavu automobiliu viena į Vilnių niekada nevažiuosiu", – ne kartą sau kartojau šiuos žodžius, tačiau neturėjau kitos išeities. Noro trintis viešajame transporte nebuvo. Į sostinę keliauti autobusu arba traukiniu, o vėliau persėsti į taksi automobilį – per didelė prabanga. Autostopu – rizikinga. Teko mesti iššūkį savo baimei.

"Bernardinų, Gaono, Švarco gatvės. Užupis, Šeškinė, Jeruzalė. Painiau turbūt negali būti", – prieš kelionę laužiau galvą. Pagalbą tikėjausi rasti internetiniame puslapyje sviesoforai.lt. Įvedus išvykimo ir atvykimo vietas, čia pateikiami trumpiausi ir greičiausi maršrutai visiems tiems, kurie su Vilniaus gatvėmis nusprendė susipažinti važinėdami lengvuoju automobiliu arba viešuoju transportu. Čia taip pat rasite kelių apribojimus, draudimus ir kitą į sostinę vykstantiems svečiams naudingą informaciją.

Deja, virtuali sistema pasirodė per daug sudėtinga. Juolab kad žemėlapis niekada nebuvo mano geriausias draugas. Teko iš spintelės traukti navigacijos prietaisą ir pasikliauti išmintinguoju konsultantu, kuris, deja, kelis kartus jau buvo nuvylęs.

60 litų benzinui, kavos puodelis ir maišelis bulvių traškučių, kad kelias neprailgtų ir neimtų miegas.

"Iki kelionės tikslo liko 105 km", – balsas iš navigacijos linkėjo sėkmės. Skaičiai ekrane perspėjo, kad važiuodama 90 km/val. greičiu, tašką B pasieksiu maždaug po 1,5 val. nuobodaus ir monotoniško vairavimo. Skubėti nesirengiau, nes pasirinktas greitis pats ekonomiškiausias – 5,2 l/100 km.

Šviesoforų – nors nusišauk

Sveiki atvykę į Vilnių – miestą su begale ženklų, eismo juostų ir kitų Kaunui nebūdingų reiškinių.

Šviesoforai – apie šiuos įrenginius galima daug kalbėti, nes ir jų pačių mieste kone 300. Kai kuriose gatvėse šviesoforus vieną nuo kito skiria vos kelios dešimtys metrų. Vienas mirktelėja žalią akį, kitas tuo metu grūmoja raudona. Todėl neįsibėgėkite.

Kaune pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, spaudžiame stabdžio pedalą. Rizikuoti neverta. Nespėsite suskaičiuoti iki trijų, o vietoje pastarosios spalvos įsižiebs geltona. Kartą sankryžą kirtau lemiamu momentu. Netrukus per atgalinio vaizdo veidrodėlį išvydau raudonų ir mėlynų žiburėlių žaismą, o atidarius langą išgirdau "malonų" pareigūno pasisveikinimą: "Laba diena. Kelių patrulis Vardenis Pavardenis. Sakykite, panele, kur taip skubate."

Vilniuje pradėjus mirksėti žaliai šviesai, galite drąsiai važiuoti į priekį. Neskaičiavau kiek tiksliai sekundžių trunka šis procesas, tačiau pakankamai, kad po jūsų pro šviesoforą pravažiuotų dar vienas, sėkmės atveju – du automobiliai. Tiesa, keliose vietose susidūriau su nedraugiškais eismo reguliuotojais – žalia šviesa vairuotojams degė vos kelias sekundes.

Beje, sutapimas ar ne, bet mano kelyje nepasitaikė lentelės su žalia rodykle, kuri sukti į dešinę leidžia degant raudonam šviesoforo signalui.

Drausmina greičio matuokliai

Vilniuje sutikti policijos pareigūnus, pasislėpusius už krūmų ar kitoje slaptavietėje, – retas atvejis. Tik kažkodėl išvydę juos sostinės vairuotojai apie tykantį pavojų neperspėja priešais važiuojančiųjų. "Sąmoningi vilniečiai – ugdo teisingus vairuotojus", – pagalvojau mintyse.

Visgi man, draugiškai kaunietei, išvydus laimikio laukiančius pareigūnus, pirštas nevalingai pakilo prie ilgųjų šviesų svirtelės. Įdomu, ar mane kas nors suprato?

Kitaip nei Kaune, Vilniaus mieste labai daug greičio matuoklių. Vieni jų fiksuoja viršytą greitį, kiti – automobilius, važiuojančius degant raudonam šviesoforo signalui, fotografuoja lengvuosius automobilius, važiuojančius viešojo transporto eismo juostomis. Nuo įvažiavimo į Vilnių iki Senamiesčio jų suskaičiavau beveik dešimt. Tiesa, dalis greičio matuoklių, kuriuos vairuotojai vadina inkilais, – neveikia.

Žinodami apie pastarųjų negalią, vietiniai nesibaimina spausti greičio pedalo. Važiuodama 68 km/val. greičiu antra juosta, pasijutau taip, lyg stovėčiau vietoje. Mane aplenkė net senas, maždaug dvidešimties metų opeliukas.

Dar vienas pastebėjimas – vilniečiai ne tik neperspėja apie kelyje stovinčius pareigūnus – dėkoti už kelyje parodytą gerą širdį jiems tiesiog nepriimtina. Važiuodama pagrindiniu keliu, ne sykį praleidau šalutiniame kelyje laisvo tarpelio laukiančius automobilius. Už tokį poelgį vyliausi sulaukti padėkos ženklo. Deja, likau nieko nepešusi. Neabejoju, kaunietis tikrai būtų spustelėjęs avarinį mygtuką.

Užlįsti prieš akis kitam vairuotojui Vilniuje taip pat gana įprasta. Iš pradžių pykau, vėliau kelis kartus tokią taktiką išbandžiau ir pati.

Švieslentėse – orų prognozė

Gatvės. Kaip ir Kaune, sostinėje nutirpus sniegui jos pasipuošė duobėmis. Didelėmis ir mažomis. Todėl tikimybė sulamdyti ratlankį ar sulaužyti šarnyrą pakankamai didelė. Švieslenčių rasime abiejuose miestuose. Tiesa, Kaune prie viešojo transporto stotelių įrengtos švieslentės keleiviams primena tik tai, kiek minučių teks laukti greičiausiai atvyksiančio troleibuso arba autobuso. Švieslentės Vilniuje informuoja apie oro ir kelio dangos temperatūrą, spūstis, priekyje tykančias kliūtis, apylankas, įvykusias avarijas ir kitokią vairuotojams aktualią informaciją.

Kaune neturėdami žemėlapio ir norėdami surasti tam tikras vietas sugaišite šiek tiek laiko, Vilniuje šios problemos nėra. Tiesa, Vilnius turi kitą didelę, tiksliau, amžiną problemą, dėl kurios daugelis provincijos ar mažesnių miestų gyventojų baidosi vizito į sostinę, – spūstis.

Jau įprasta, kad spūstys gatvėse būna ryte, vilniečiams skubant į darbus, arba 17 val., kai važiuojama į namus, prekybos centrus, vaikų darželius ir kitas vietas. Ne mažesnės spūstys būna ir vidudienį, jei neatsargus vairuotojas priekiu bakstlelėja kitos mašinos galą. Tada teks susitaikyti su mintimi, kad keliolika minučių turėjusi trukti kelionė prailgs iki pusvalandžio. Ir tai tik sėkmės atveju. Todėl pagarsinkite muziką ir, jei turite, iš rankinės traukite užkandžius.

Beje, ekonomiškas važiavimas po pusdienio sostinėje baigėsi. Skaičiai automobilio ekrane rodė, kad kuro sąnaudos išaugo beveik litru.