– Visų pirma, ar galima teigti, kad šie pokyčiai palies visus automobilių savininkus?

– Visų tikrai nepalies. Kalbant apie apimtis – Lietuvoje kasmet techninei apžiūrai pristatoma apie milijoną automobilių. Tačiau žiūrint į statistiką, šiemet iki gegužės pabaigos nustatyti 749 atvejai, kai buvo užfiksuotas ridos klastojimas. Tad matydami bendrą automobilių skaičių ir kiek jų turėjo ridos neatitikimų, galime teigti, kad tai palies tik nedidelę dalį automobilių savininkų.

– Ką konkrečiai reiškia tokia tvarka? Kas nutiks, jei žmogus atvažiuos į techninę apžiūrą ir paaiškės, kad rida buvo koreguota?

– Paprastai kalbant, techninės apžiūros kontrolieriai fiksuos faktą, kad automobilio rida sumažėjo lyginant su ankstesnės apžiūros duomenimis. Tokiu atveju, automobilio savininkas arba valdytojas turės atvykti į pakartotinę apžiūrą su didesne rida nei buvo fiksuota praeitą kartą. 

Yra du pagrindiniai keliai tai išspręsti. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į autoservisą su prašymu padėti nustatyti faktinę automobilio ridą. Tokie duomenys gali būti išlikę tam tikruose automobilio komponentuose – pavyzdžiui, variklio valdymo bloke. Jei iš ten nebuvo pašalinta informacija, galima nustatyti tikrąją ridą, ją užfiksuoti oficialiame dokumente ir atstatyti skaitiklyje. Tuomet su atstatyta rida reikia grįžti į techninę apžiūrą, kur kontrolieriai įvertins naujus duomenis. Jei bus įrodyta, kad rida nėra sumažėjusi ir buvo pagrįstai atkurta, išduodamas vadinamasis žalias lapas, liudijantis, kad automobilis techninę apžiūrą praėjo.

– O ką daryti, jei žmogus įsigijo automobilį nežinodamas, kad rida buvo pakeista? Tokių atvejų juk irgi pasitaiko.

– Pirmiausia, žinant, kad perkamas daiktas nėra pigus visada būtina pasitikrinti automobilio istoriją. Tokia informacija yra nemokama ir viešai prieinama. Kiekvienas ketinantis įsigyti automobilį gali pasitikrinti, kokia rida buvo fiksuota jo techninės apžiūros metu Lietuvoje.

Prevencija – pirmas žingsnis. Bet jei visgi įsigytas automobilis neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų, žmogus, manantis, kad buvo apgautas, turi teisę kreiptis į pardavėją su reikalavimu nutraukti sutartį, prekę grąžinti ar prašyti atlyginti išlaidas, patirtas už tos prekės remontą. Jeigu pardavėjas atsisako tai padaryti, yra institucijos, kurios gali padėti spręsti ginčą – tarpininkauti, ištirti aplinkybes ir rasti sprendimą tarp pirkėjo ir pardavėjo.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Daugelis giria šių pokyčių skaidrumo idėją, tačiau kartu sakoma, kad pasiruošimui buvo skirta per mažai laiko. Taip pat nerimaujama, jog tai gali paskatinti kreiptis į nelegaliai ridą koreguojančius asmenis. Ką apie tai manote?

– Tokiais atvejais svarbiausi yra duomenys. Nuo tada, kai 2023 m. pradėta spręsti šis klausimas ir buvo inicijuoti teisės aktų pakeitimai, iki jų įsigaliojimo, 2022 m. buvo užfiksuota 6,7 tūkst. ridos mažėjimo atvejų. Pažvelgę į 2024 m. statistiką, turime jau tik 2 tūkst. 480 tokių atvejų. Tai turime šuolį į teigiamą pusę. Tad teigti, kad tie pokyčiai paskatins kažkokių nelegalių servisų veiklą, tai vėlgi turbūt duomenys to nepasako.

O dėl ridos atstatymo nelegalumo, tai siekdami išsiaiškinti šį klausimą, kreipėmės į atsakingas teisėsaugos ir tyrimų institucijas ir buvome patikinti, kad sąmoningas ridos atstatymas, kai žinoma, jog prieš tai buvo padaryta intervencija ir rida sumažinta, nėra laikomas nelegaliu veiksmu. Tai nesiejama su kokiais nors nusikaltimais ar neteisėta veikla, tad žmonės, siekiantys grąžinti faktinę ridą, neturėtų būti dėl to kaltinami. Ridos atstatymas tokiais atvejais nėra ir nebus laikomas nelegaliu.

– Lietuvoje jau ne vienerius metus galioja tvarka, kai įsigijus transporto priemonę su paslėptais defektais ar dėl jų atsiradus gedimams per tam tikrą laikotarpį galima kreiptis į pardavėją. Kaip tai veikia? Nuo ko reikėtų pradėti?

– Taip, jei pirkėjas įsigijo automobilį, o vėliau paaiškėjo, kad buvo paslėpti trūkumai, pavyzdžiui, koreguota rida, jis turi teisę kreiptis į pardavėją su reikalavimu pašalinti defektus, grąžinti pinigus ar nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Jei pardavėjas atsisako tai padaryti, galima kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas. Jei kyla įtarimų, kad rida buvo neteisėtai koreguota, pirmiausia reikėtų surinkti įrodymus, pasitikrinti automobilio istoriją, o tada kreiptis į pardavėją. Jei susitarimo nepavyksta pasiekti, padėti gali tokios institucijos kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ar Lietuvos transporto saugos administracija.

– Kaip į šiuos pokyčius reagavo techninės apžiūros centrai? Ar, jūsų nuomone, jie turėjo pakankamai laiko pasiruošti? Kokių atsiliepimų girdėjote?

– Kaip ir minėjau, klausimas dėl ridos korekcijos buvo pradėtas svarstyti dar 2023 m., tad pasiruošti tikrai buvo galima. Techninės apžiūros centrai didžiausią dėmesį skiria bendravimui su transporto priemonių savininkais, kurių automobiliuose užfiksuoti ridos neatitikimai. Tačiau kontrolieriaus darbas šiuo atveju paprastas – jis fiksuoja faktą, kad rida sumažėjo, jei taip buvo nustatyta. Jei kyla ginčų ar klausimų dėl apžiūros rezultatų, yra galimybė skųsti techninės apžiūros sprendimą.

Pirmiausia kreipiamasi į techninės apžiūros įmonę, kur buvo atlikta patikra. Jei šios įmonės vadovas ar sudaryta komisija nepakeičia sprendimo, tuomet galima kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri išnagrinės ginčytiną situaciją ir įvertins, ar kontrolieriaus sprendimas buvo pagrįstas. 

Žinoma, suprantame, kad kai kurie vairuotojai dar nežino apie pokyčius, todėl tikėtina, jog sulauksime daug klausimų. Tačiau ir tokiu atveju kontrolieriaus pagrindinis darbas – užfiksuoti trūkumą, jei toks yra, ir išduoti atitinkamą ataskaitą.