Į avarijas užsienyje patekę lietuviai dažniausiai būna pripažįstami ir jų kaltininkais. Tai patvirtina vienos draudimo kompanijos duomenys. Dažniausiai mūsų tautiečiai nukenčia Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Kainuoja brangiau

Bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakojo, kad lietuviai užsienyje apie 36 proc. avarijų padaro Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

"Vidutiniškai šiais metais privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientų patiriama žala sudarė 8,5 tūkst. litų, kasko – 5,5 tūkst. litų. Tai kelis kartus daugiau už vidutiniškai patiriamą žalą Lietuvoje, kuri, statistikos duomenimis, siekia 2,4 tūkst. litų. Pranešimai apie didžiausią žalą gaunami iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kadangi ten daug didesnės automobilių servisų ir gydymo paslaugų kainos", – pasakojo A.Pilčicas.

Milijoniniai nuostoliai

A.Pilčicas pasakojo, kad jų draudimo bendrovės didžiausia dėl avarijos užsienyje išmokėta išmoka buvo už įvykį, kai "Fiat" automobiliu lietuviai Ispanijoje nuvažiavo nuo kelio.

Du avarijos dalyviai pasitraukė iš įvykio vietos, o trečias buvo sunkiai sužeistas. Draudimo bendrovė atlygino ne tik dėl automobilio sugadinimo patirtus nuostolius, bet ir sužeisto lietuvio patirtą žalą sveikatai. Išmoka siekė net 2,7 mln. litų.

Važiavo prieš eismą

Draudimo ekspertas pasakojo, kad avarijų užsienyje priežastys iš esmės panašios kaip ir Lietuvoje – daugiausiai susidūrimų įvyksta sankryžose ir žieduose.

"Vairuotojai nuvažiuoja nuo kelio, susidūrimai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Dalis avarijų įvyksta, nes vairuotojai tiesiog sutrinka nepažįstamoje šalyje. "ERGO Lietuva" yra gavusi pranešimą apie avariją Airijoje, įvykusią dėl to, kad vairuotojas iš Lietuvos, pamiršęs, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, važiavo kaip Lietuvoje, o Airijoje tai reiškia – prieš eismą", – pasakojo A. Pilčicas.

Praneša ir po metų

Jo atstovaujama draudimo bendrovė per pirmus penkis šių metų mėnesius užregistravo 624 užsienyje patirtų avarijų, kuriuo nuostoliams atlyginti išmokėti prireikė apie 4,1 mln. litų.

"Ši statistika neatspindi tikrojo problemos masto, nes pranešimų apie sukeltas avarijas gauname net ir po metų", – teigė A.Pilčicas.

Lietuviams užsienyje patekus į avariją, žalų administravimas tampa daug sudėtingesnis. "Bendravimas, ypač su Pietų valstybėmis, neretai užsitęsia. Kartais paaiškėja, kad dokumentuose užfiksuotos ir klientų pasakojamos aplinkybės nesutampa. Taigi labai svarbu parašu nepatvirtinti to, kas parašyta nežinoma kalba. Jeigu policijos pareigūnai reikalauja pasirašyti po tokia kalba surašytais dokumentais, o vertėjo nėra, būtina prie parašo parašyti: "Nesuprantu, po kuo pasirašau, vertėjo nebuvo." Kitu atveju gali atsitikti taip, kad dėl įvykio bus prisiimta kito kaltė", – atkreipė dėmesį A.Pilčicas.

Vairuotojams, rengiantis keliauti į užsienį pirmiausia rekomenduojama pasidomėti, ar šalyje, į kurią vykstama, galioja žalioji kortelė, kuri išduodama su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Ji galioja 45 šalyse.

Taip pat vertėtų pagalvoti, ar nereikalinga kasko draudimo apsauga, kuri galėtų išspręsti ilgo žalos administravimo ir kaltės klausimus, be to, atlygintų žalą dėl daugiau rizikų, ne tik avarijos.

Vis dėlto, važiuodami į užsienį, lietuviai nėra linkę pasirinkti pagalbos kelyje draudimo.

"Vairuotojai paprastai pasirenka tokią draudimo apsaugą Lietuvoje. Taip jie užsitikrina, kad, įvykus avarijai, automobilis bus parvežtas, sprogus padangai, ji bus pakeista ar atvežta degalų, jiems netikėtai pasibaigus. Keista, kad važiuojant į užsienį, kur patyrus bėdą pagalba kainuoja daugiau nei Lietuvoje, šis draudimas tarp vairuotojų nėra populiarus", – sakė A.Pilčicas.