Aplinkos ministerijos atstovai: reikės vėl diskutuoti dėl automobilių taršos mokesčio

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.

„Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus. Pagrindinis dabar reikalas surasti paveikias priemones, kaip mes Lietuvoje galėtume mažinti taršą azoto oksidais, ypač fokusuojantis į priemones, orientuotas į kelių transportą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete pareiškė viceministrė Raminta Radavičienė.

„Su tokiu automobilių parko asortimentu, tokiu amžiumi vargiai, ar galime turėti šuolį“, – pridūrė ji.   

R. Radavičienė sako, kad Lietuva gali sulaukti baudų už įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) nevykdymą: „Grėsmė yra reali“.

Ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pripažįsta, kad taršos azoto oksidais mažinimo tikslai „kol kas sunkiai įkandami“.

„2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus“, – prognozavo jis.  

2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus.

 

V. Auglio teigimu, privačių lengvųjų automobilių parkas senėja ir jau siekia „16 metų su viršumi“, sunkaus transporto – 23 metus, tolimojo transporto – 9 metus. Jis neatmeta, kad reikės grįžti prie diskusijų dėl taršos mokesčio įvedimo.  

„Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį“, – komitete teigė jis.

Ministerija numato griežtinti oro kokybės reikalavimus, numatyti senesnio kaip 20 metų bešeimininkio transporto pripažinimo atliekomis ir utilizavimo tvarką: „Poveikis nedidelis, bet kiekviena taršos mažinimo priemonė generuoja bendrą rezultatą“.

V. Auglio teigimu, griežtės ir reikalavimai automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose dažomos transporto priemonės.   

Tarša oksidais nesiekia pusės įsipareigojimo

Lietuva aplinkos taršą azoto oksidais yra įsipareigojusi sumažinti iki 48 proc. 2020 metais ir iki 51 proc. 2030 metais, tačiau realus rodiklis dabar siekia 23,9 proc. 

Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį.

 

Pasak R. Radavičienės, lakiųjų organinių junginių, amoniako, kietųjų dalelių išmetimai į aplinką kontroliuojami ir atsilikimas nuo įsipareigojimų yra mažesnis nei tarša azoto oksidai. 

Ministerijos duomenimis, 2021 metais azoto oksidai sudarė apie 55 proc. teršalų, kuriuo į aplinkos išmetė kelių transportas.

„Sunkusis transportas jau daugiau kaip 50 proc. – beveik 60 proc. sudaro, lengvas – mažiau“, – pabrėžė V. Auglys.

Azoto oksidais, be kelių transporto, aplinką teršia statybos sektorius, elektros ir šilumos gamintojai, stacionarus kuro deginimas pramonėje.   

2020 metais Lietuva įvykdė sieros dioksido taršos mažinimo įsipareigojimą ES – priartėta prie 2030 metų rodiklių.

„Su sieros dioksidais tvarkomės neblogai“, – teigė V. Auglys.

Komitetas prašo į diskusijas dėl taršos mažinimo aktyviau įsilieti Susisiekimo, Ekonomikos bei Žemės ūkio ministerijas – kaip jos įsivaizduoja savo sektorių transformaciją ir investicijas į jį, kad būtų pasiekti 2030 metų tikslai.   

„Mums tai būtų papildoma pagalba“, – teigė R. Radavičienė.

Europos Komisija Lietuvą yra įspėjusi dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl taršos azoto oksidais mažinimo, lapkritį komisija nurodė per du mėnesius imtis veiksmų, nes kitu atveju pažeidimo byla bus perduota ES Teisingumo Teismui.

Kelių transportas išmeta apie 40 proc. viso Europoje išmetamo azoto oksido. 80 proc. šio kiekio tenka dyzeliniams automobiliams, kurie sudaro beveik pusę naujų automobilių parko ES. Savo ruožtu benzininiai automobiliai neviršija leistinų azoto oksido normų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pirmyn

Pirmyn portretas
Mokesčio prasmė - kad žmogus pirktų mažiau taršų, greičiausiai naują. Tačiau kai absoliuti dauguma naujo neįperka, mokestis netenka skatinamosios prasmės - dar blogiau, paimant dalį santaupų naujesniam auto pirkti, mažiau taršaus pirkimas tik atitolinamas. Rezultatas: automobiliai toliau sensta, tarša toliau didėja, biudžetas pilnėja.

klausimas

klausimas  portretas
tai ar azoto oksidai ar aglies oksidai sukelia siltnami?...nes dabar proto bokštai sako valdžios kad benzinas azoto oksidu nesukelia, bet kadangi dauguma vidutinioku ir ubagu važinėja su dyzeliais jie turi azoto oksidus jiems galvojam metini mokesti...aišku vokietijoje jau yra 350eur metams...bet ten prie kasos moka 1920eur lt 630eur toks ir skirtumas kopustai lt.

Senelis

Senelis portretas
Daugiausia teršia karinė technika, laužai supirkti iš Amerikos savartyno
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių