- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.
„Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus. Pagrindinis dabar reikalas surasti paveikias priemones, kaip mes Lietuvoje galėtume mažinti taršą azoto oksidais, ypač fokusuojantis į priemones, orientuotas į kelių transportą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete pareiškė viceministrė Raminta Radavičienė.
„Su tokiu automobilių parko asortimentu, tokiu amžiumi vargiai, ar galime turėti šuolį“, – pridūrė ji.
R. Radavičienė sako, kad Lietuva gali sulaukti baudų už įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) nevykdymą: „Grėsmė yra reali“.
Ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pripažįsta, kad taršos azoto oksidais mažinimo tikslai „kol kas sunkiai įkandami“.
„2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus“, – prognozavo jis.
2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus.
V. Auglio teigimu, privačių lengvųjų automobilių parkas senėja ir jau siekia „16 metų su viršumi“, sunkaus transporto – 23 metus, tolimojo transporto – 9 metus. Jis neatmeta, kad reikės grįžti prie diskusijų dėl taršos mokesčio įvedimo.
„Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį“, – komitete teigė jis.
Ministerija numato griežtinti oro kokybės reikalavimus, numatyti senesnio kaip 20 metų bešeimininkio transporto pripažinimo atliekomis ir utilizavimo tvarką: „Poveikis nedidelis, bet kiekviena taršos mažinimo priemonė generuoja bendrą rezultatą“.
V. Auglio teigimu, griežtės ir reikalavimai automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose dažomos transporto priemonės.
Tarša oksidais nesiekia pusės įsipareigojimo
Lietuva aplinkos taršą azoto oksidais yra įsipareigojusi sumažinti iki 48 proc. 2020 metais ir iki 51 proc. 2030 metais, tačiau realus rodiklis dabar siekia 23,9 proc.
Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį.
Pasak R. Radavičienės, lakiųjų organinių junginių, amoniako, kietųjų dalelių išmetimai į aplinką kontroliuojami ir atsilikimas nuo įsipareigojimų yra mažesnis nei tarša azoto oksidai.
Ministerijos duomenimis, 2021 metais azoto oksidai sudarė apie 55 proc. teršalų, kuriuo į aplinkos išmetė kelių transportas.
„Sunkusis transportas jau daugiau kaip 50 proc. – beveik 60 proc. sudaro, lengvas – mažiau“, – pabrėžė V. Auglys.
Azoto oksidais, be kelių transporto, aplinką teršia statybos sektorius, elektros ir šilumos gamintojai, stacionarus kuro deginimas pramonėje.
2020 metais Lietuva įvykdė sieros dioksido taršos mažinimo įsipareigojimą ES – priartėta prie 2030 metų rodiklių.
„Su sieros dioksidais tvarkomės neblogai“, – teigė V. Auglys.
Komitetas prašo į diskusijas dėl taršos mažinimo aktyviau įsilieti Susisiekimo, Ekonomikos bei Žemės ūkio ministerijas – kaip jos įsivaizduoja savo sektorių transformaciją ir investicijas į jį, kad būtų pasiekti 2030 metų tikslai.
„Mums tai būtų papildoma pagalba“, – teigė R. Radavičienė.
Europos Komisija Lietuvą yra įspėjusi dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl taršos azoto oksidais mažinimo, lapkritį komisija nurodė per du mėnesius imtis veiksmų, nes kitu atveju pažeidimo byla bus perduota ES Teisingumo Teismui.
Kelių transportas išmeta apie 40 proc. viso Europoje išmetamo azoto oksido. 80 proc. šio kiekio tenka dyzeliniams automobiliams, kurie sudaro beveik pusę naujų automobilių parko ES. Savo ruožtu benzininiai automobiliai neviršija leistinų azoto oksido normų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebenaudojami automobiliai – galvos skausmas kaimynams: bauda siekia ir 15 tūkst. eurų7
Prieš kelerius metus buvo stengiamasi iš kiemų pašalinti nebenaudojamus automobilius. Vis dėlto, seni griozdai iš vietos nepajuda ir toliau, kai kurie automobiliai vienoje vietoje stovi net keletą metų. Neprižiūrėtos transpor...
-
Žinia vairuotojams: tam tikrais atvejais eismo įvykio kaltininką nustatytų draudikai
Seimas svarstys Vidaus reikalų ministrės parlamentarės Agnės Bilotaitės siūlymą supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių. ...
-
Naujovė – jautri, bet ne visiems1
Įmonės, svarstančios kitąmet įsigyti naują automobilį, turėtų jau dabar atidžiai dėliotis planus, nes, pamiršus svarbią naujovę, gali laukti netikėta staigmena. ...
-
Brangenybės ieško naujų šeimininkų1
Svajojantys savo kolekcijas papildyti unikaliu rodsteriu „Horch 855“ ar itin retu „Porsche 911 SC/RS“, tai galės padaryti jau šį mėnesį. ...
-
Automobiliai – vis saugesni, bet žalų statistika – skaudi1
Visi vairuotojai įpareigoti savo transporto priemones apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD), tačiau dažnas, norėdamas jaustis dar ramiau, renkasi ir kasko. ...
-
Ekologiška judumo priemonė – lyg tiksinti bomba5
Rugsėjį Kaune ir Vilniuje vienas po kito nuvilnijo didelių nuostolių padarę gaisrai, kuriuos sukėlė sprogusios paspirtukų baterijos. Prieš tai panašių atvejų fiksuota mažesniuose šalies miesteliuose. Kaip išvengti vis da...
-
„Volkswagen“ sutiko automobilių savininkams Austrijoje išmokėti 23 mln. eurų kompensacijų
Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ pasiekė 23 mln. eurų vertės neteisminį susitarimą su jos automobilių savininkais Austrijoje, nukentėjusiais nuo „dyzelgeito“ skandalo, trečiadienį pranešė Austrij...
-
Vilniuje – vandalų išpuolis: atšauktas autonominio autobuso testavimas4
Trečiadienį Vilniuje turėjęs vykti autonominio autobuso testavimas buvo atšauktas dėl vandalų išpuolio, praneša „Judu“. ...
-
Keičiasi vienkartinių leidimų nuvykti į techninės apžiūros stotį išdavimo tvarka8
Nuo antradienio keičiasi vienkartinių leidimų nuvykti į techninės apžiūros (TA) stotį išdavimo tvarka. Pagal naują Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą, tokį leidimą bus galima užsisakyti tik du kartus. ...
-
Didmiesčiai ruošiasi įvesti mažos taršos zonas: apie apmokestinimą kol kas nesvarsto6
Nuo artėjančių metų sausio 1 d. Lietuvos didmiesčiuose turės įsigalioti mažos taršos zonos, tačiau priimti sprendimų savivaldybės neskuba. Panevėžys ir Klaipėda jau praneša apie vietas, kur mažos taršos zonos bus įdiegtos, ...