Vilniaus apygardos teismas vasario 25 dieną atmetė Belgijos draudimo agentūros „Acquis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti „Belaruskalij“ priklausančias 28,96 euro nominalios vertės BKT akcijas 1,623 mln. eurų sumos ribose, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti.

„Grėsmės dėl pareiškėjai („Acquis“ – BNS) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar tapimo neįmanomu šiuo metu nėra“, – nusprendė apygardos teismas.

„Acquis“ teismui teigė, kad Belgijos teisme šiuo metu nagrinėjamas jos ieškinys „Belaruskalij“ dėl skolos už teisines paslaugas. Teismas jau preliminariai padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Anot Vilniaus teismo nutarties, „Belaruskalij“ naudojosi „Acquis“ paslaugomis pagal įmonių 2022 metais pasirašytą sutartį, tačiau už 2023 metų lapkričio – 2024 metų liepos mėnesius neatsiskaitė. Nors pretenzijų dėl paslaugų baltarusiai nepateikė, jie nutraukė sutartį ir neapmoka „Acquis“ sąskaitų.

„Atsakovė („Belaruskalij“ – BNS) vis dar nėra atsiskaičiusi su pareiškėja („Acquis“ – BNS) už šios pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas itin didele pinigų suma, kurią pareiškėja reikalauja priteisti Belgijos teisme nagrinėjamoje byloje“, – pabrėžė Belgijos įmonė.

„Acquis“ Vilniaus teismui teigė, kad nors „Belaruskalij“ priklausančios Birių krovinių terminalo akcijos yra įšaldytos ir jai uždraustas bet koks naudojimasis šiais ištekliais, tai nereiškia, kad tarptautinės sankcijos bendrovei bus taikomos ir tada, kai Belgijos teismas išnagrinės bylą.

Teismas pripažino, kad „Acquis“ ieškinys yra pagrįstas, tačiau pasigedo įrodymų, jog „Belaruskalij“ gali elgtis nesąžiningai ir vengti išmokėti priteistas lėšas.

„Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti“, – sprendė Vilniaus apygardos teismas.

BNS anksčiau rašė, kad „Belaruskalij“ pernai kovą teisme nepavyko laimėti ginčo su Registrų centru dėl įšaldytų jos valdomų 30 proc. BKT akcijų. Baltarusijos įmonė teismui teigė, kad akcijos pagal tarptautinę teisę negalėjo būti įšaldytos, nes jos saugomos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

Remdamasi RC pateiktais dokumentais BNS dar 2023 metų sausį skelbė, kad milijonų tonų „Belaruskalij“ trąšų dėl Vakarų sankcijų netekusios BKT didžiausias akcininkas I. Udovickis, neišpirkęs iš „Belaruskalij“ 30 proc. jos valdomų BKT akcijų, užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams.

Baltarusijos valstybės valdoma kalio trąšų gamintoja 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.

I. Udovickis tiesiogiai valdo 5 proc. BKT akcijų ir 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“. Jos 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“. 

„Belaruskalij“, pernai gruodžio 2-ąją arbitražui pateikęs ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą, sausį oficialiai patvirtino nuolatinio arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA).

„Belaruskalij“ 2023 metų spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.