„Turėdami išskirtinę patirtį genų inžinerijos, klinikinių tyrimų, retų ligų gydymo srityse, reikšmingai sumažinę administracinę naštą inovatyvios gamybos projektų plėtrai ir iškėlę sveikatos apsaugos ir jos finansavimo klausimą tarp esminių valstybės prioritetų, mes siūlome Lietuvą kaip sėkmės receptą siekiant išspręsti konkurencingumo iššūkius Europos gyvybės mokslų srityje“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
Jis pasaulio ekonomikos forume Davose susitiko su „AstraZeneca“ valdybos pirmininku Micheliu Demare.
Pasak šalies vadovo, Lietuva Europai gali užtikrinti medicinos priemonių tiekimo grandinę vietoje, o investuotojams – valstybės paskatas ir talentingų mokslininkų ir darbuotojų.
„Kviečiu „AstraZeneca“ komandą plačiau įvertinti Lietuvos ekosistemos privalumus ir plėtoti investicinį bendradarbiavimą“, – teigė G. Nausėda.
Anot prezidento, gyvybės mokslų pramonė Lietuvoje auga greičiau nei likusi ekonomika ir siekia 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2030 metų planuojama pasiekti 5 proc. BVP.
Vilniuje kuriamas 7 mlrd. eurų vertės didžiausias biotechnologijų miestelis Europoje. Šalies vadovo nuomone, galima rasti būdų, kad šis sektorius sparčiau plėstųsi ir į šalies savivaldybes.
„Biotechnologijos suteikia naujų būdų, kaip užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, jas aptikti ir į jas reaguoti, kartu stiprinant ginkluotųjų pajėgų atsparumą ir našumą. Tai tampa ir Europos bei nacionalinio saugumo klausimu, kurio kompetencijų centru Lietuva taip pat turėtų būti“, – pabrėžė G. Nausėda.
„AstraZeneca“ kuria ir platina vaistus, skirtus virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinėms ir infekcinėms ligoms gydyti, turi apie 30 gamyklų pasaulyje, veikia daugiau kaip 100 šalių.
Korporacija nuo 2005 metų turi antrinę vaistų rinkodaros ir rinkos tyrimų įmonę Lietuvoje „AstraZeneca Lietuva“, kurioje dirba apie 60 žmonių. Jos pajamos pernai siekė 8,2 mln. eurų (2023 metais – 6,13 mln. eurų), o grynasis pelnas – 383,5 tūkst. eurų (294,7 tūkst. eurų).
(be temos)