Pi­ni­gai nu­ver­tė­ja: nie­ko nedarydami pra­ra­si­te da­lį santaupų

  • Teksto dydis:

Gal­būt kai kam pa­si­ro­dys pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau pi­ni­gai ga­li nu­ver­tė­ti. Štai ko­dėl fi­nan­sų eks­per­tai ne­re­ko­men­duo­ja san­tau­pų lai­ky­ti kojinėje, o ver­čiau jas siū­lo pro­tin­gai įdar­bin­ti. Anot „Ge­ne­ral Financing“ ban­ko Ri­zi­kos val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Jus­ti­no Muleikos, šian­dien iš pi­ni­gų už­si­dirb­ti ga­li ne tik pro­fe­sio­na­lūs investuotojai, bet ir kiek­vie­nas iš mū­sų. To­dėl pra­var­tu žinoti ke­le­tą pagrindinių būdų, kaip tai pa­da­ry­ti.

Tu­rint pa­kan­ka­mai san­tau­pų ver­ta pa­si­dai­ry­ti į NT

Vie­nas pa­trauk­liau­sių bū­dų ap­si­sau­go­ti nuo inf­lia­ci­jos ga­li bū­ti in­ves­ti­ci­jos į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą (NT). Pap­ras­tai to­kios in­ves­ti­ci­jos lai­ko­mos vie­no­mis sau­giau­sių. NT kai­nos Lietu­vos did­mies­čiuo­se pa­sta­rai­siais me­tais di­dė­jo – vien per pa­sta­ruo­sius me­tus būs­to kai­nos išau­go 6,2 pro­c. Todėl il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je to­kia in­ves­ti­ci­ja ga­li duo­ti ap­čiuo­pia­mą grą­žą.

„Pat­rauk­lios ga­li bū­ti in­ves­ti­ci­jos ne tik į nau­jos sta­ty­bos būs­tą, bet ir į NT ob­jek­tų įsi­gi­ji­mą re­no­va­ci­jai. Mo­der­ni­za­vus pa­trauk­lio­se miestų da­ly­se esan­čius būs­tus ar ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­skir­ties pa­tal­pas, ne­re­tai jas ga­li­ma par­duo­ti net ke­lis­kart bran­giau ar­ba iš­nuo­mo­ti“, – kal­ba „Ge­ne­ral Finan­cing“ ban­ko at­sto­vas J.Mu­lei­ka.

Jis at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­grin­di­nis in­ves­ta­vi­mo į NT trū­ku­mas yra tas, jog dau­ge­liu at­ve­jų to­kiam žings­niui jau rei­kia bū­ti su­kau­pus ne­ma­žai lė­šų. Be to, NT ob­jek­tų įren­gi­mo ar re­no­va­ci­jos dar­bai ga­li pa­rei­ka­lau­ti ne­ma­žai lai­ko ir kel­ti ki­tų rū­pes­čių. Taip pat ga­li už­truk­ti, kol in­ves­ti­ci­jos į NT at­si­pirks.

In­dė­liai ban­ke – ne­bū­ti­nai su nu­li­nė­mis pa­lū­ka­no­mis

Fi­nan­sų eks­per­to tei­gi­mu, in­dė­liai ban­kuo­se yra vie­na pa­pras­čiau­sių prie­mo­nių be pa­pil­do­mų pa­stan­gų pa­di­din­ti sa­vo san­tau­pas. Tam te­rei­kia pa­dė­ti no­ri­mą su­mą ban­ke ir gau­ti už ją tam tik­ro dy­džio pa­lū­ka­nas. Nors dau­ge­lio ban­kų siūlo­mos pa­lū­ka­nos už in­dė­lius pa­sta­rai­siais me­tais ba­lan­sa­vo ties 0 pro­c. ri­ba, pa­si­do­mė­jus įma­no­ma ras­ti ir ge­ro­kai pa­trauk­les­nių pa­siū­ly­mų.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­ge­lis ban­kų sa­vo siū­lo­mas pa­lū­ka­nas už in­dė­lius yra suma­ži­nę iki mi­ni­ma­lios pro­cen­ti­nės da­lies ar­ba pa­lū­ka­nų ap­skri­tai ne­be­siū­lo. Vis dėl­to šio fi­nan­si­nio inst­ru­men­to pa­klau­sa tik­rai eg­zis­tuo­ja, nes in­dė­liai dauge­liui var­to­to­jų yra pa­pras­čiau­sia prie­mo­nė pa­di­din­ti sa­vo pi­ni­gus ir iš­veng­ti san­tau­pų nu­ver­tė­ji­mo dėl inf­lia­ci­jos. Dėl to, at­si­žvelg­da­mas į klien­tų po­rei­kius, mū­sų ban­kas siū­lo ga­li­my­bę in­dė­lius lai­ky­ti iš­ties pa­trauk­lio­mis są­ly­go­mis“, – sa­ko J.Mu­lei­ka.

Pa­sak „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ ban­ko at­sto­vo, ban­ko siū­lo­mos pa­lū­ka­nos iki 2 proc. už ter­mi­nuo­tuo­sius in­dė­lius už­tik­ri­na, kad lai­ky­ti sa­vo lė­šas ban­ke gyvento­jams bū­tų nau­din­ga, o pa­dė­ti pi­ni­gai leis­tų ge­ne­ruo­ti reikš­min­gas pajamas ir apsisaugo­ti nuo inf­lia­ci­jos.

Pen­si­jų fon­dai – gal­vo­jan­tiems apie atei­tį

Ki­tas pa­pras­tas ir po­pu­lia­rus bū­das įdar­bin­ti sa­vo pi­ni­gus yra in­ves­ta­vi­mas į pen­si­jų fon­dus. Tai yra il­ga­lai­kio pe­rio­di­nio in­ves­ta­vi­mo for­ma, lei­džian­ti sukaup­ti pa­pil­do­mų lė­šų atei­čiai. To­kio in­ves­ta­vi­mo pra­na­šu­mas – jam ne­rei­kia spe­ci­fi­nių ži­nių in­ves­ta­vi­mo sri­ty­je, ka­dan­gi įpras­tai gy­ven­to­jų lė­šas į tam tik­rus ver­ty­bi­nius po­pie­rius in­ves­tuo­ja pa­ty­rę pen­si­jų in­ves­ta­vi­mo eks­per­tai.

„Be abe­jo, kaip ir dau­ge­lis in­ves­ta­vi­mo for­mų, kau­pi­mas atei­čiai pen­si­jų fonduose yra su­si­jęs su tam tik­ro­mis ri­zi­ko­mis, o su­kaup­tų lė­šų dy­dis pri­klau­so nuo kau­pi­mo apim­ties, pa­si­rink­to konk­re­taus pen­si­jų fon­do ir jo pel­nin­gu­mo. Ver­ta ži­no­ti, kad gy­ven­to­jams, ku­riems iki pen­si­nio am­žiaus li­ko dar pakankamai daug lai­ko, re­ko­men­duo­ja­ma rink­tis di­des­nio, o esan­tiems ar­čiau pen­si­nio am­žiaus – ma­žes­nio ri­zi­kin­gu­mo fon­dus“, – dės­tė J.Mu­lei­ka.

In­ves­ti­ci­jos į ak­ci­jas – įdo­mu, bet ri­zi­kin­ga

In­ves­ta­vi­mas į ak­ci­jas yra vie­nas pla­čiau­siai pa­pli­tu­sių bū­dų įdar­bin­ti pi­ni­gus, ta­čiau no­rint da­ry­ti tai sa­va­ran­kiš­kai, teks pa­si­do­mė­ti fi­nan­sų rin­ko­mis.

Anot J.Mu­lei­kos, tik­rai ne­re­ko­men­duo­ja­ma į ak­ci­jas ar ver­ty­bi­nius po­pie­rius inves­tuo­ti vi­sų sa­vo san­tau­pų, ypač pra­de­dan­tiems in­ves­tuo­to­jams – jiems reikė­tų pra­dė­ti nuo ma­žes­nių su­mų. Be to, vi­suo­met rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad net ir itin per­spek­ty­viai at­ro­dan­čių ak­ci­jų kai­nos ga­li kris­ti, o si­tua­ci­ja rin­ko­se gali bū­ti la­bai ne­nus­pė­ja­ma. Dėl to sa­vo in­ves­ta­vi­mo spren­di­mus rei­kė­tų priim­ti su­vo­kiant vi­sas ri­zi­kas.

„In­ves­ti­ci­jos į ak­ci­jas ga­li bū­ti pa­trauk­lus pi­ni­gų įdar­bi­ni­mo bū­das tiems, ku­rie tu­ri lais­vų lė­šų ir do­mi­si fi­nan­sų rin­ko­mis ir vers­lo pa­sau­liu. Tik vi­suo­met svar­bu tu­rė­ti adek­va­čius lū­kes­čius ir su­vok­ti, kad in­ves­ti­ci­jos į ak­ci­jas tik­rai ne­bū­ti­nai yra tie­sus ke­lias į grei­tą pra­tur­tė­ji­mą“, – dė­me­sį at­krei­pia „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ ban­ko at­sto­vas.

Ypač pa­trauk­lios ter­mi­nuo­tų­jų in­dė­lių pa­lū­ka­nos iki 2 pro­c.!

Ma­žiau­sia ter­mi­nuo­to­jo in­dė­lio su­ma – 500 eu­rų, di­džiau­sia – 100 000 eu­rų (pa­gal vie­ną in­dė­lio su­tar­tį). In­dė­lio su­tar­ties ter­mi­nas – pa­si­rink­ti­nai, 1–36 mėne­siai. Pa­lū­ka­nos iš­mo­ka­mos kar­tu su in­dė­liu, pa­si­bai­gus su­tar­ties ter­mi­nui.

Ter­mi­nuo­to­jo in­dė­lio su­tar­tį ga­li­te su­da­ry­ti at­vy­kę į Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ ban­ko Klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­rių:

PC „Sa­vas“, Sa­va­no­rių pr. 346, PLC „Me­ga“ (priešais „Ri­mi“,1 a.), Islandijos pl. 32 ar­ba PPC „Ak­ro­po­lis“, Ka­ra­liaus Min­daugo pr. 49.

PC BIG, Tai­kos pr. 141, ar­ba PPC „Ak­ro­po­lis“ (Latvių al. 274), Tai­kos pr. 61.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitalius

Vitalius portretas
Kojinese laikant bankams n o rs mokesciu neteikia moketi uz laikyma .anksciau mokedavo palukanas dabar turi primoketi kad saugo.nors is tu pinigu jie lobsta.

A

A portretas
Kodel nepaminetas auksas?Na banko skyreliu nuoma kainuotu,kaina plaukioja,bet tai geriau negu akcijos...

Anonimas

Anonimas portretas
O kas dėjosi,kai keitėsi rubliai,tai stambiausias žmonių apvogimas.Ir tą padarė bankai.Taigi niekas nepasitiki bankais,ir galit nečiulbėt apie banko naudą.kai apytuštė sąskaita,tai jokios rizikos prarasti pinigus.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių