„Lifosos“ stabdymas paveiktų trąšų gamintoją „Marijampolės NPK“

Jurgita Šeržentienė teigia tikinti, kad Kėdainių bendrovė sugebės įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus.

„Vienas iš mūsų trąšų ingredientų yra gaminamas „Lifosoje“, šios gamyklos uždarymas būtų iššūkis mums, turime su bendrove sutartį, esame sumokėję pinigus, tikimės, kad bent jau tuos kontraktus, už kuriuos pinigai sumokėti, ji dar galės įvykdyti“, – BNS teigė 10 mėnesių veikiančios „Marijampolės NPK“ direktorė J. Šeržentienė.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai „Lifosa“ veiklą ketina stabdyti balandžio 10-ąją. „Lifosa“ praėjusią savaitę pranešė, kad iš likusių žaliavų gamina diamonio fosfato trąšas bei jas sandėliuoja, o institucijoms pateiktas pasiūlymas, kaip bendrovė galėtų tęsti veiklą.

J. Šeržentienė tikisi, kad „Lifosa“ nebus visiškai sustabdyta, nes tai padėtų užsitikrinti dalį žaliavų, kurių tiekimas jau sutriko dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Tikimės, kad ji nebus uždaryta, bent jau Lietuvoje galėtume turėti lengvą žaliavų pristatymą, nes iš visur kitur reikia ieškoti naujų. Anksčiau daugiausiai žaliavų buvo atvežama iš Rusijos, dabar radome kitus tiekėjus – sunkiau, brangiau, bet mums reikalingos žaliavos, iš viso pasaulio pas mus atkeliauja“, – kalbėjo „Marijampolės NPK“ vadovė.

Marijampolės kompleksinių trąšų gamykla per metus pagamina 120 tūkst. tonų produkcijos – pasak J. Šeržentienės, tai trečioji pagal dydį trąšų gamintoja šalyje.

Gamykla anksčiau priklausė Vidmanto Kučinsko valdomai grupei „Arvi“ ir vadinosi „Arvi fertis“. 2019 metais bankrutavusią gamyklą pernai įsigijo nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Antes“ ir nuo tol gamykla vadinasi „Marijampolės NPK“. 

Bendrovės direktorės teigimu, šiuo metu dirbama maksimaliu pajėgumu.

„Pirkėjas mūsų išliko, pajėgumai nė vieną dieną nenukrito nė procentu, esame visiškai apkrauti ir pagal apimtis, ir pagal gamybą. Mano žiniomis, jau yra atsistačiusi Ukrainos rinka, rasta naujų rinkų – Skandinavijos, Europos šalys dabar domisi, ko anksčiau nebuvo, matyt, tai susiję su tuo, kad baltarusiško kalio neliko“, – BNS pasakojo J. Šeržentienė.

Lietuvai nuo vasario nutraukus vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą, Minskas nuo vasario 7-osios nebeįleidžia iš Lietuvos tranzitu traukiniais gabenamų lietuviškų trąšų. Tai, anot J. Šeržentienės, irgi paveikė gamyklos veiklą.

„Didžiausia dalis mūsų produkcijos į Ukrainą buvo vežama geležinkeliu per Baltarusiją“, – kalbėjo „Marijampolės NPK“ direktorė.

Jos teigimu, dėl išaugusių elektros ir dujų kainų bei geopolitinių įvykių per pastaruosius mėnesius gamyba pabrango dukart, o produkcija – iki trijų kartų, tačiau darbo vietos išsaugotos.

„Kaip ir visus Lietuvos verslus, mums įtaką darė elektros ir dujų kaina, darbo specifika pasikeitusi, bet verslas visada pilnas iššūkių. Gamyba pabrango du kartus, trąša – iki trijų kartų, tona kainuoja apie tūkstantį eurų, to nėra buvę istorijoje, naujų kelių paieškos irgi turėjo įtakos produkcijos savikainai. Darbuotojai neatleidžiami, nebent vienas kitas išėjo iš darbo“, – kalbėjo „Marijampolės NPK“ direktorė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Marijampolės NPK“ dirba 71 žmogus, vidutinis atlyginimas siekia 1,8 tūkst. eurų iki mokesčių.