„Iki“ kepyklų dešimtmetis: kepinių inovacijas diktuoja kintantys žmonių poreikiai

  • Teksto dydis:

Aukštos kokybės duonos ir konditerijos gaminiai kiekvienai parduotuvei yra tarsi vizitinė kortelė. Juk ten, kur kvepia šviežia, ką tik iš krosnies ištraukta duona, norisi užeiti savaime, o prekystalyje pamačius gardų desertą nenorom apsąla širdis. Tiesa, šių dienų asortimento tendencijas neretai pasufleruoja patys pirkėjai, todėl kepykloms tenka nemenkas iššūkis – kepti ne tik skanius, bet ir sveikus gaminius. Apie tai, kaip keitėsi kepyklų specifika, pasakoja dešimtmetį mininčių prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič.

Didžioji dalis kepinių – rankų darbas

Pasak Nijolios Juchnevič, per dešimtmetį didžiųjų miestų – Vilniaus , Kauno ir Panevėžio – prekybos tinklo kepyklos patyrė nemažai perversmų. „Kaip ir visose srityse, taip ir pas mus daug kas kito. Vilniaus centrinė kepykla buvo rekonstruota: stipriai prasiplėtė plotas, įrengta kur kas daugiau gamybos linijų, atsirado modernesnės įrangos, automatizavusios ir palengvinusios tam tikrus darbo procesus.

Vis tik, didžioji darbo dalis yra atliekama rankomis. Kepiniai – nesvarbu ar tai būtų duona, ar desertai – reikalauja ypatingo atsidavimo, kruopštumo ir meilės. Pavyzdžiui, tortus formuojame ir dekoruojame rankomis, biskvitus kepame taip, kaip namuose. Kiekvienai rūšiai gaminame skirtingus, vis kitos receptūros kremus. Manau, tai, jog laikomės tradicijų, įprasmina mūsų darbą – neatitolstame nuo tikrosios kepyklos prigimties“, – pasakoja N. Juchnevič.

Ypatingas dėmesys kokybei ir žaliavoms

Kaip pasakoja kepyklų vadovė N. Juchnevič, tiek ankščiau, tiek dabar pagrindinis dėmesys telkiamas natūralių žaliavų paieškoms, o pastaraisiais metais pereita prie natūralių gaminių gamybos. „Prieš tris metus visuose gaminiuose ėmėme naudoti tik natūralią grietinėlę. Sprendimą lėmė ir patys pirkėjai – juk žmonės nori kuo tikresnių, natūraliu skoniu pasižyminčių gaminių. Mums tai buvo iššūkis, nes gamybos procesas apsunko, tapo šiek tiek ilgesnis, tačiau viskas daroma kokybės vardan. Jaučiame, kad lankytojai tai vertina, o mums tai – didžiulė dovana“.

„Iki“ nuotr.

Ilgametę vadovavimo patirtį turinti N. Juchnevič sako, jog kepyklų asortimento specifika per dešimtmetį taip pat pakito. „Asortimentą nuolat atnaujiname, atsižvelgdami į pasaulines konditerijos tendencijas. Važinėjame po parodas, kalbamės su tiekėjais, sekame naujienas – pokyčiai atsispindi ir mūsų gaminiuose. Kiekvieną sezoną įvedame iki 20 naujienų, o išbandome ir testuojame – dar daugiau. Vis tik, dienos šviesą ir pirkėjų krepšelius pasiekia tik aukščiausios kokybės ir skonių standartus atitinkantys gaminiai“.

Pirkėjai vertina naujoves, bet tradicinių kepinių vis dar neatsisako

Pastaraisiais metais, anot N. Juchnevič, išpopuliarėjęs sveikos gyvensenos kultas palietė ir kepyklų darbus. Vadovė pasakoja, jog kai kurių duonos ir konditerijos gaminių receptūros pasipildė sveikesnėmis alternatyvomis. „Visuose gaminiuose maksimaliai sumažinome cukraus kiekį, tačiau kai kuriuos konditerinius kepinius gaminame išskirtinai tik su medumi arba natūraliomis tyrėmis be jokio pridėtinio cukraus. Duonos rinkoje taip pat akivaizdūs pokyčiai – pirkėjams siūlome duonos be mielių, be cukraus, pilno grūdo miltų arba praturtintų daržovėmis“.

Vis tik, komentuodama pirkėjų pasirinkimus, N. Juchnevič pastebi, jog nuo klasikos žmonės neskuba nusisukti. „Išskirtinis dėmesio vertas Kauno kepyklos pavyzdys. Pastaroji savo plotu yra pati mažiausia iš visų tinklo kepyklų, tačiau joje pagaminama daugiausiai kreminių gaminių. Nors asortimentas papildomas naujovėmis, tačiau šiame krašte itin didelio pirkėjų dėmesio sulaukia laiko patikrinti kepiniai: „Medaus tortas“, „Napoleono“ pyragas, „Kuršėnų“ vyniotinis ar kiti jau klasika tapę desertai. Todėl nors ir akivaizdus naujovių poreikis, dalis žmonių įpročių nekeičia ir metai iš metų perka mūsų tradicinius kepinius“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gerą

Gerą  portretas
ir skaniai kepančią kepyklėlę Klaipėdoje rasti neįmanoma.Visur pasižiūrėjus į produkciją - grožis ir puiki išvaizda. Nusipirkus - vienodas baisus saldumas, muilo ar termiškai apdirbtos pievų žolės(isivaizduoju kad jis butent toks:D) skonis ir nusivylimas.. Jeigu skyriaus asortimente rasi 2-3 skanius, nesubliuškusius ir šviežius produktus tai bus gerai.O gal tikrų produktų gamybai jau negauna? Prigrūsta visokių prieskoninių šiukšlių kurios tik naikina skanumą - todėl prieš atrandant kepinį, reikia nuolat pirkti kad viską išragauti ..Žodžiu - nieko gero.Važiuokit į Vilnių pasižiūrėti kokia turi būti kepinių kokybė ir kaip juos pardavinėti
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių