Pasak jo, nė vienas kraštutinumas paprastai nebūna naudingas, o dažnai – ir kenksmingas: „Jei siekdami tvarumo peržengtume tam tikras ribas, pastangos gali atvesti iki milžiniško netvarumo.“
Maisto prekių nurašymas – 2,3 karto mažesnis, nei skelbiasi konkurentai
„Mane džiugina, kad, palyginti su kitais šalies didžiaisiais mažmeninės prekybos tinklais, maisto prekių nurašymas „Norfos“ tinkle labai mažas – sudaro apie 0,6 proc. Pavyzdžiui, „Rimi“ prekybos tinklas savo tinklalapyje š. m. sausio pradžioje informuoja: „2024 m. „Rimi Baltic“ pasiekė reikšmingą tvarumo rezultatą – maisto švaistymas parduotuvėse sumažintas iki istoriškai žemiausio lygio – 1,39 proc.“ Toks konkurento istoriškai žemiausias rezultatas mūsų kasdienei praktikai nusileidžia net 2,3 karto“, – skaičiavo „Norfos“ vadovas.
Anot jo, net jei prie švaistymo bus pridėti vis dar pasitaikantys nuostoliai dėl vagysčių, ši dalis „Norfos“ tinklo parduotuvėse išaugtų vos iki 1,02 proc. Beje, naujausiais skelbiamais Eurostato duomenimis (2023 m.), ES šalyse maisto švaistymo nuostoliai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai sudaro beveik 8 proc. Daugiausia maisto, 2023 m. Eurostato duomenimis, iššvaistė ES piliečiai – net 53 proc. iš 130 kg, kuris vidutiniškai teko vienam Bendrijos gyventojui.
„Akivaizdu, kad „Norfa“ šioje srityje yra pasiekusi solidžių rezultatų. Beje, būtina akcentuoti, kad ir tie minėti 0,6 proc. maisto produktų, kurie nurašomi utilizuoti (dažniausiai vaisiai ir daržovės), jau daugybę metų nemetami į šiukšlyną. Iš tiesų visi sugedę ir maistui ar gyvuliams šerti netinkami produktai atiduodami perdirbti į biodujų gamyklas, kompostui gaminti, o visos pakuotės rūšiuojamos ir priduodamos perdirbėjams, – tvirtino „Norfos“ vadovas. – Besibaigiančio galiojimo maisto produktus aukojame beveik dviem dešimtims organizacijų įvairiuose šalies miestuose, kurios rūpinasi pagalba mažiau pasiturintiems žmonėms.“
D. Dundulis skaičiuoja: prieš porą metų šviežius vaisius ir daržoves pirmadieniais pradėjus išparduoti su 50 proc. nuolaida, jų imta nurašyti tris kartus mažiau, o pernai nurašymas sumažėjo dar 30 proc.
Didelė pažanga signalizuoja prastą dabartinę situaciją
D. Dundulis taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis konkurentų giriasi, jog per metus vidutiniškai dešimtimis procentų sumažino maisto švaistymą: „Tačiau tai rodo, kad iki tol maisto nešvaistymo sprendimams, realiems veiksmams buvo skiriama mažai dėmesio. Kaip rodo praktika, jei pernai maisto švaistymas sudarė mažiau nei 1 proc., šiemet didelio padidėjimo šioje srityje neįmanoma pasiekti – jis bus, bet skaičiuosime vos keliais procentais. Nebent sugalvosime ką nors panašaus kaip pirmadieninį šviežių vaisių ir daržovių išpardavimą.“
Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ savo tinklalapyje Circulareconomy.lt pasidalijo šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planais. Pvz., jos duomenimis, „Maxima“ maisto atliekų kiekį iki 2027 m., palyginti su 2023 m., įsipareigojusi sumažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Reikia priminti, kad ES taip pat nustatyti tikslai maisto švaistymą vienam gyventojui iki 2030 m., palyginti su 2020 m., sumažinti 30 proc.
„Lidl Lietuva“ dar 2020 m. užsibrėžė tikslą iki 2030 finansinių metų pabaigos maisto atliekų sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 finansiniais metais. „Lidl“ skelbia, kad 2018 m. maisto atliekų santykinis rodiklis buvo 2,13 proc., o 2023 m. jį pavyko sumažinti iki 1,34 proc.
„Rimi“ tinklas skelbia, kad iki 2027 m. tikslas – maisto atliekų sumažinti iki 1,15 proc., o iki 2030 m. – dar 10 proc.
„Taigi, viskas priklauso nuo to, kur esi šiandien. Jei planuoji maisto švaistymą sumažinti dešimtimis procentų, tai signalizuoja, kad šiuo metu esi neekonomiškos švaistūno būsenos ir po metų kitų galėsi girtis situaciją pagerinęs dešimtimis procentų ar net kartų“, – konkurentų maisto švaistymo mažinimo prognozes analizavo „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, kai veiklos procesai yra sustyguoti, juos pagerinti galima, bet progresas įmanomas tik judant labai mažais žingsneliais ir rodant santykinai kuklų rezultatą ar tesiekiant išlaikyti pasiektus rodiklius.
Kai nenaudoji, nereikia ir taupyti
„Taip yra ir su kai kurių prekybos tinklų pasidžiaugimu, kad jie sutaupo daug energijos. Nenaudokime perteklinai ir nebus priežasties taupyti, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Iš 161 „Norfos“ parduotuvės jau liko vos kelios, kurios šiluma apsirūpina iš centralizuotų tinklų ar degindamos dujas. Visos suremontuotos ar per pastaruosius keletą metų pastatytos „Norfos“ šiluma apsirūpina pačios – jos naudoja parduotuvėse veikiančių įvairių agregatų išskiriamą šilumą, pavyzdžiui, šaldymo vitrinų. Tokiose parduotuvėse mes daugiau šilumos jau negalime sutaupyti, o elektros sunaudojame minimaliai, nes perkame tik našiausius įrengimus, įrengiame ypač modernų ir taupų apšvietimą, – pasakojo D. Dundulis. – Šiemet, kai daugelis dėl šaltų orų skundėsi drastiškai išaugusiomis sąskaitomis už šildymą ar elektrą, mes šio šoko nepatyrėme.“
Tokie sprendimai, suprantama, atsispindi ir įmonės ekonominiuose rezultatuose, ir darbuotojų atlyginimuose, kurių mediana yra didžiausia tarp visų didžiųjų šalies mažmeninių prekybos tinklų, ir, galiausiai, prekių kainose.
„Beje, kad mūsų parduotuvės eksploatuojamos ypač racionaliai, įrodo ir tai, jog konkurentai į analogiško dydžio savo parduotuves įsiveda net 2–3 kartus galingesnius elektros įvadus nei mes į „Norfas“. Vadinasi, jie elektros sunaudoja ir sąnaudų patiria kartais daugiau nei mes, – išvadas darė „Norfos“ vadovas. – Suprantama, įrengiant naujas parduotuves ir perkant moderniausią bei našiausią įrangą pradinė investicija yra dilesnė nei konkurentų, bet ji atsiperka per 5–8 metus. Skaičiavimai įrodo, kad pirkti senesnių technologijų įrangos neapsimoka. Galiausiai, toks yra ne deklaruojamas, o realus tvarumas.“
Pasak jo, kai nenaudojama papildomos šilumos, tvarumas dar didėja, nes, pvz., neišskiriama anglies dvideginio: „Kai nenaudoji, nereikia ir skaičiuoti, kiek kenki aplinkai ar kiek gali kenkti mažiau.“
Tvarumui įrodyti reikia palyginamų skaičių
„Prie tvarumo sudedamųjų dalių priskirčiau ir darbo organizavimą. Mes ypač stengiamės, kad darbo procesai būtų organizuoti taip, jog jiems atlikti nereikėtų papildomų jėgų ir sąnaudų, kad darbuotojams būtų kuo patogiau ir racionaliau dirbti, kad darbas būtų atliktas kuo sparčiau“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Tarp tvarumui svarbių kriterijų jis mini ir biurokratinius reikalavimus.
„JAV Vyriausybė šį klausimą ypač aktualizuoja, atkreipdama dėmesį į Europoje vyraujančią biurokratiją. Gal Lietuva galėtų tapti biurokratijos mažinimo lydere ir taip mūsų visų gyvenimą pagerinti iš esmės? – retoriškai klausė D. Dundulis. – Mes įmonėje procesus esame suvaldę taip, kad biurokratinės naštos nesijaučia, todėl galima veikti žymiai efektyviau. Aišku, racionaliai veiklai reikalingi biurokratiniai veiksmai ir reikalavimai turi išlikti.“
D. Dundulis, baigdamas pokalbį apie tvarumą „Norfos“ tinkle ir apskritai šalyje, atkreipia dėmesį, kad neturime objektyvių tvarumo skaičiavimo principų, kad, tarkim, įmonės galėtų pasilyginti tarpusavyje. Tai padėtų atrasti dirbančias efektyviausiai ir galinčias pasidalyti savo patirtimi: ja galėtų pasinaudoti tie, kuriems šioje srityje sekasi prasčiau.
„Pavyzdžiui, kiek parduotuvės 1 kv. m ar apyvartos vienetui, kitam lengvai palyginamam rodikliui sunaudojama šilumos, kiek tam pačiam vienetui iššvaistoma maisto ar priduodama šiukšlių ir antrinių žaliavų perdirbimui, kiek transportuoti 1 t parduotų prekių sudeginama dyzelino ir t. t., ir pan. Būtų labai įdomu ir naudinga, jei su kitais prekybos tinklais galėtume skaidriai palyginti tvarumui svarbius skaičius“, – tikino „Norfos“ vadovas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)