- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir prisidedama prie regionų plėtros. Tuo metu Europos Parlamento narys Bronis Ropė bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad būtina spręsti kasmet vis daugiau susidarančių maisto atliekų klausimą.
B. Ropė „AgriFood“ organizuotos konferencijos metu teigė, kad, kasmet augant žaliavų paklausai, būtina atsigręžti į tvaresnius jų gavybos sprendimus.
„Ekologija, atliekos, žiedinė ekonomika sukuria produktų savikainą, kuri yra mažesnė, nei naudojant iškastinį kurą. Šie dalykai mus natūraliai turi skatinti daryti pokyčius visose srityse. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra pakankamai ribotas, o kai kurios ES šalys yra labai priklausomos nuo trečiųjų šalių, nes iš jų perka įvairias žaliavas“, – teigė jis.
Europarlamentaras Bronis Ropė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Ekologija, atliekos, žiedinė ekonomika sukuria produktų savikainą, kuri yra mažesnė, nei naudojant iškastinį kurą. Šie dalykai mus natūraliai turi skatinti daryti pokyčius visose srityse.
Europarlamentaras taip pat pažymėjo, kad būtina spręsti problemas, kylančias dėl kasmet susidarančių didžiulių maisto atliekų kiekių.
„Kasmet ES susidaro apie 2,5 mlrd. t atliekų, iš jų apie 88 mln. t yra maisto atliekos. Tai reiškia, kad apie 20 proc. maisto mes paprasčiausiai išmetame. Tai yra didžiuliai kiekiai, tuo metu kai apie 30 mln. europiečių neturi galimybės pavalgyti kasdieną“, – teigė B. Ropė.
S. Gentvilas, pristatydamas situaciją Lietuvoje, taip pat antrino, kad išmetamo maisto dalis šalyje yra pernelyg didelė.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. / LRV kanceliarijos nuotr.
„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, išmeta vis daugiau maisto, ir jis kaupiasi. Pernai pasiekėme beveik 44 kg gyventojui išmetamo maisto ribą. Išmestas maistas dažnai ištepa kitas atliekas, kurių nebegalime perdirbti.
Todėl atskiras maisto surinkimas yra būtinas, ir tai yra daroma pažangiose, tarkime, Alytaus rajono, savivaldybėse, tačiau tai turi startuoti visoje Lietuvoje. Kaip tik Aplinkos ministerija yra išdalinus dešimtis milijonų eurų savivaldybėms, kad būtų paruoštos atskiros maisto surinkimo sistemos. Netrukus ir daugiabučių namų gyventojai galės maisto atliekas atskirai rūšiuoti ir išmesti“, – tikino jis.
Savo ruožtu D. Miniataitė aptarė šiuo metu pradedančios įsibėgėti žiedinės, ar kitaip – bioekonomikos, privalumus.
„Bioekonomika yra era, duosianti mums daug galimybių. Šiandien esame tos bioekonomikos pradžioje, ir ji užtikrins ekonomikos bendrą saugumą, piliečių visuomenės gerovę ir tvarią aplinką. Tikslas yra ilgainiui atsisakyti iškastinių išteklių juos pakeičiant atsinaujinančiais bioištekliais, ar kitaip – biomase“, – teigė ji.
„Biomasė, kuria remiasi dabartinė iškastiniais ištekliais varoma ekonomika, glūdi žemėje ir, kad ją išgautume, naudojame be galo daug pastangų, emisijų ir lėšų. (...) Siūloma iš esmės daryti perversmą ir naudoti tą biomasę, kurią galime tvariai užsiauginti savoje aplinkoje ir kurti pridėtinę vertę iš turimų resursų“, – pridūrė D. Miniataitė, teigdama, kad pasitelkti ištekliai turi būti panaudojami žiediniu principu, kad atliekų susidarytų minimaliai ir jos vėl būtų grąžintos į vartojimo žiedą.
Anot ŽŪM vyriausiosios patarėjos, perėjimas prie bioekonomikos paskatins ir regionų plėtrą, kadangi „biomasė yra randama kaimo teritorijose, regionuose, tad tiesiogiai matome didelę perspektyvą regionų plėtrai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...