- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.
Kaip trečiadienį pranešė ministerija, Pieno įstatymo pakeitimais, kuriuos šią savaitę ketinama aptarti su sektoriaus atstovais, siekiama „iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai“.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymi, kad viena iš esminių nuostatų, kurią siekiama įtvirtinti siūlomoje įstatymo redakcijoje – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį. Ministerijos teigimu, tokiu būdu nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną.
Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visus konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiančius pardavėjus.
Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju.
„Mūsų siūlomais įstatymo pakeitimais siekiame sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, o pirmiausiai – derybų dėl pieno kainos skaidrumą, naujai apibrėžti draudžiamuosius nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną“, – sako K. Navickas.
„Suprasdami pieno pardavėjų nepavydėtiną situaciją, norime spręsti klausimą iš esmės, todėl siūlome įstatymo pakeitimus, kurie sureguliuotų situaciją ne tik trumpu laikotarpiu, tačiau būtų tvarus ilgalaikis ir įstatymo galią turintis sprendimas“, – teigia ministras.
Anot jo, įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba ketinama aptarti šį penktadienį, o radus sutarimą su socialiniais partneriais bus ieškoma „greičiausio kelio, kad įstatymo projektas kuo skubiau atsidurtų Seimo darbotvarkėje“.
Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte taip pat siūloma nustatyti, kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant pieną supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pienas pristatymas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pieno pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, pieno kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.
Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina.
Šie objektyvūs rodikliai, pasak ministerijos, gali būti susiję su žalio pieno ar pieno produktų rinkos kainos pokyčiais, kaip, pvz., ES vidutine pieno rinkos kaina, o bent vienas iš šių rodiklių turi būti susijęs su pieno gamybos kaštų pokyčiais.
Ministerija numato nustatyti ir galimybę pieno pirkėjams taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, žadama, kad priemokų ir priedų sistema „būtų vieša ir iš anksto žinoma“.
Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.
Kartu siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.
Siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ministerija savo ruožtu žada įsipareigoti patobulinti pieno rinkos stebėjimo sistemą, parengti indikatorių rinkinį, kuriuo pieno rinkos dalyviai galėtų naudotis derybose.
Pieno ūkininkai, ragindami ministeriją spręsti sektoriaus problemas, pastarosiomis savaitėmis rengia protestus, o ketvirtadienį prie Seimo rengia didžiausią protesto akciją – joje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių.
Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė siūlanti pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Planuojama išmoka siektų apie 37-38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė.
K. Navickas pripažįsta, kad parama iš esmės situacijos nepakeis, Europos Sąjungos prašoma skirti 18,6 mln. eurų paramos šiam ketvirčiui ir mokėti paramą, kol pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasieks Europos Sąjungos vidurkį.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pabrėžia, kad 8 mln. eurų parama yra per maža, o kad ūkininkai galėtų išgyventi bent penkis mėnesius, jiems reikėtų bent 40 mln. eurų.
Pieno gamintojai taip pat kritikuoja ministerijos siūlymą jiems kooperuotis, nes kooperatyvai yra per maži, kad darytų įtaką, jų plėtrai reikalingos ūkininkų lėšos, kurių jie neturi, ir prašo skubios paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...